Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo siekiama sukurti teisines prielaidas gegužės 1 d. įsigaliosiančioms Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatoms tinkamai įgyvendinti.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, nustatantis asmenų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus, priimtas 2022 m. sausio 18 d. Seime.
Nutarimo projekte nustatomos principinės nuostatos, kad LR piliečio asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis įstatymų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų ar rekomendacijų dėl asmenvardžių rašymo, taip pat – atsižvelgiant į asmenvardžių formos skirtumus pagal lytį. Šie reikalavimai galės būti netaikomi tik išimtiniais atvejais.
Nuostatomis, apibrėžiančiomis išimtinius atvejus, siekiama pašalinti teisinio reguliavimo spragas, dėl kurių asmenys savo asmenvardžių negalėjo turėti įrašytų originalia forma, o teisę į asmenvardį kiekvieną kartą buvo priversti ginti teismo keliu.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pastaraisiais metais nebuvo teismų sprendimų, kuriais asmenims būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su Q, W, X raidėmis, todėl akivaizdu, kad nauja tvarka yra ne tik aktuali šalies gyventojams, bet ir teisiškai pagrįsta.
„Jau šiandien teismai asmens dokumentuose leidžia įrašyti tiek asmenvardžius su Q, W, X raidėmis, tiek derinius, nebūdingus lietuvių kalbai, pavyzdžiui, asmenvardis, kuriame yra dvi „n“ raidės. Šie teismų sprendimai yra įsiteisėję, o tokių žmonių asmenvardžiai yra įregistruoti Gyventojų ar Nekilnojamojo turto registruose, su jais yra sudaromos sutartys,“ – sako E. Dobrovolska.
Ministrės teigimu, naujasis teisinis reguliavimas taip pat padės sumažinti teismų darbo krūvį. 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius, 2021 m. patenkinti 45 tokie prašymai, o šiemet buvo pradėta nagrinėti 21 byla.
Šiuo metu dėl teisinio reguliavimo spragų yra atvejų, kai mišrios šeimos, dažniausiai vaikai, turintys dvigubą pilietybę, turi du pasus, kuriuose vardas arba pavardė yra užrašyti skirtingai, todėl jie susiduria su klausimais, susijusiais su jų tapatybės identifikavimu.
Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.
Įteisinus naująjį reglamentavimą, asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų asmens dokumentuose galės rašyti:
– ne lietuvių tautybės LR piliečiai ir jų vaikai. Asmens kita negu lietuvių tautybė, o kai rašomi vaiko asmenvardžiai – tėvų ar vieno iš jų tautybė, privalės būti nurodyta Gyventojų registre. Nelietuviškais rašmenimis galės būti rašomi tik tautinio vardyno asmenvardžiai pagal tautinės kalbos taisykles;
– LR pilietis, kuris vardą ar pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
– LR pilietis, kuris pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis, pavardę;
– LR pilietis, kurio tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
Nurašant ar perrašant asmenvardžius galės būti nurašomos tos raidės su diakritiniais ženklais, kurios yra lietuvių kalbos abėcėlėje, taip pat galės būti nurašomi papildomi ženklai – brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas.
Nutarimo projekto nuostatos įsigalios šių metų gegužės 1 d.
Teisingumo ministerijos inf.