Su Julija iš Odesos kalbėjomės kovo 24 dieną – nuo karo Ukrainoje buvo praėjęs lygiai vienas mėnuo. Pokalbis nebuvo lengvas. Moteris kelis kartus sunkiai tramdė ašaras. Tik kai prakalbome apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, jos veidą nušvietė nuoširdi šypsena.
Jau daugiau nei dvi savaites su sūnumi Daniyl Julija gyvena svetingai juos priėmusių Vytos ir Juliaus Vytauto Semėnų namuose.
Jurga BANIONIENĖ
Pirmiausia su jais ir pasikalbėjome. V. Semėnienė papasakojo Julijos ir beveik penkerių metų jos sūnaus atvykimo į Kupiškį istoriją.
Vieno kruizo po Viduržemio jūrą metu Semėnai susipažino su pora iš Ukrainos, Odesos. Vyta smulkiai pamena prieš keletą metų užsimezgusią pažintį – tai buvo šilti, atviri žmonės, pasijuto taip, lyg daug metų būtų pažįstami. Per kelionę gimusi draugystė nenutrūko, švenčių proga vieni kitų nepamiršdavo pasveikinti, kartais pasiskambindavo.
Kai V. Semėnienė viešėjo Odesoje, nutarė su jais susisiekti. Iškart pakvietė atvažiuoti į svečius, buvo labai nuoširdžiai priimta. Iki šiol pamena įspūdingą naujų namų kvartalą, kuriame jie gyvena, pro buto langus matyti jūra.
„Kai Ukrainoje prasidėjo karas, aš jiems parašiau. Paklausiau, gal kažkuo galime padėti. Ji man atrašė taip: mes odesiečiai, niekur nevažiuosime, kovosime, laimėsime, Slava Ukraini! Net nebuvo kitokių kalbų. Už kelių dienų ji mums paskambino ir paklausė, ar priimsime dukterėčią su vaiku“, – kalbėjo V. Semėnienė.
Plačiau skaitykite kovo 29 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)