Vytautas Sipavičius iš Palėvenėlės teigė, kad gyventi kaime labai patinka.
Autorės nuotrauka
„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Jaunimas visais laikais iš kaimų traukė į miestus. Tai natūralu. Juk ten verda gyvenimas, daug pramogų, pagaliau ir geresnės sąlygos siekti aukštesnio išsilavinimo ir karjeros aukštumų.
Visgi tai nereiškia, kad jaunuoliai baidosi kaimo ir nesidžiaugia čia gyvendami. Vienas tokių – palėvenėlietis Vytautas Sipavičius.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
„Gyvenu tarsi kurorte. Neįsivaizduoju geresnio, saugesnio kaimo. Šalia tyvuliuoja Kupiškio marios. Netoli namų yra ir krepšinio aikštelė, stovi futbolo vartai. Tik labai stinga jaunimo“, – pokalbio pradžioje sakė Vytautas.
Pasak jo, jei turėtų stebuklingą lazdelę, tai ją mostelėtų, kad vietoje buvusios mokyklos pastato atsirastų daug didesnis statinys, pritaikytas sportuoti. Ten galėtų būti sporto salė žaisti krepšinį, tinklinį, rankinį ir salės futbolą. Ji turėtų būti aprūpinta visu reikiamu inventoriumi. Reikėtų sumontuoti ir gerą garso sistemą. Juk sportuojant labai smagu muzikos klausytis.
Tame pastate dar turėtų būti jaukūs pulo, stalo teniso kambariai irgi su garso sistema. Reikėtų ir baseino su bent dviem pirtimis.
Šiluma tą pastatą turėtų aprūpinti saulės baterijos ir įrengtas geoterminis šildymas.
Šalia šio sporto komplekso turėtų atsirasti ir bent dvi paplūdimio tinklinio aikštelės. Taip pat treniruoklių, krepšinio, futbolo aikštelės su gera danga. Teniso kortai irgi galėtų būti, bet jis nelabai mėgstąs šią sporto šaką.
Kupiškio marių pakrantėje reikėtų burlenčių nuomos punkto ir instruktoriaus, kuris pamokytų jomis plaukioti. Būtini ir vandens dviračiai, katamaranas, valtys, minimalus žvejybos komplektas tiems, kurie juo pasinaudoję galėtų patirti žvejybos malonumus. Tikri žvejai paprastai turi savo žvejybos reikmenis.
Vytautas taip pat pabrėžė, kad vien tik kaimo žmonėms toks sporto kompleksas būtų per didelė prabanga. Tad reikėtų prisikviesti turistų, sporto mėgėjų iš kitur ir sudaryti jiems sąlygas čia pailsėti ilgesnį laiką. Taigi prie to sporto komplekso reikėtų ir kažkiek kambarių svečių nakvynei, maitinimui.
Paklaustas, ką dar savo kaime keistų, pašnekovas sakė, kad yra neasfaltuotų gatvių. Net pagrindinės gatvės danga labai nelygi pasidarė. Važiuojant riedučiais tai ypač juntama. O šiaip, anot jo, viskas gerai sutvarkyta. Palėvenėlėje nereikia tvorų, nes žmonės gerai sutaria, taikūs.
„Tėvų namai, kur gyvenu, man labai patinka – ir pastatas, ir aplinka. Nebent norėčiau pertvarkyti namo rūsį. Vasarą ten galėtų būti pulo stalas, foteliai – vėsi vieta karštą vasaros dieną atsipūsti. Gal dar ten ir namų kino sistema, žaidimų kompiuteris praverstų“, – fantazavo vaikinas.
Pasak jo, gerai sutvarkyta poilsio infrastruktūra pritrauktų į Palėvenėlę daugiau jaunimo. Gal kas iš tų jaunuolių sugalvotų čia ir apsigyventi. Juk Kupiškis visai netoli į darbą važinėti. Be to, nemažai yra žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu, jiems gyvenamoji vieta neturi lemiamos reikšmės.
Vytautas papasakojo, kad Palėvenėlėje yra parduotuvė, bet žmonės apsipirkti dažniausiai važiuoja į Kupiškį. Vietiniai pienu, kiaušiniais, daržovėmis neretai aprūpina vieni kitus.
Vis dėlto atsiradus dideliam sporto kompleksui, anot jo, palėvenėliečiai galėtų ir savo verslumą labiau plėtoti. Pavyzdžiui, reikėtų pastatyti didžiulį šiltnamį su laistymo sistema, kurį prižiūrėtų visa bendruomenė. Tada ekologiškomis daržovėmis būtų aprūpinami atvykstantys turistai ir miestelėnai.
Vytautas šiemet baigė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Laukia egzaminų rezultatų ir tikisi, kad jie bus geri. Vaikinas nusprendė studijuoti Kauno technikos universitete programų sistemas. Ar po studijų grįš į gimtinę, sunku pasakyti. Nežinia, kaip klostysis jo gyvenimas.
„Smagu kaime. Ten užaugau. Norėčiau, kad ir mano būsimi vaikai tokiomis pat sąlygomis augtų. Žinoma, kur gyvensiu, lems mano darbo specifika, šeimos norai ir panašūs dalykai. Manau, kad mano atžalos tikrai kaime senelius lankys“, – tvirtino pašnekovas.
