Verslas ir verslumas – tos pačios šaknies žodžiai, bet jų visiškai sutapatinti nederėtų. Jei verslas apibrėžiamas kaip tikslinė, pelną duodanti veikla, tai verslumas yra apibūdinamas kaip įgūdžiai, pritaikomi nebūtinai tik versle, bet ir kasdienybėje. Verslumu pasižymintis žmogus atkakliai siekia rezultatų ir tikslo, pasitiki savimi, yra veiklus, ryžtingas, siekia mokytis pritaikydamas žinias praktiškai.
Verslumo pagrindus kiekvienas įgyjame iš savo šeimos. Ugdyti šiuos įgūdžius turi ir mokykla. Tad ar pakankamai dėmesio tam skiriama?
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Mokykla turi rodyti pavyzdį
Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos pavaduotoja ugdymui Raimonda Domžienė teigė, kad verslumo skatinimas yra integruotas į kiekvieno dalyko modulio programą.
„Pavyzdžiui, kol dar nebuvo karantino apribojimų, per įvairias šventes ir renginius jaunieji virėjai, padavėjai ir barmenai prekiavo savo pačių pagaminta produkcija“, – sakė R. Domžienė.
Taip pat mokykla turi mokomąją parduotuvę, kurioje mokiniai patys prekiauja, tvarko dokumentus ir atlieka prekių užsakymus.
Anot R. Domžienės, nuo kitų metų planuojama teikti paraišką mokomajai mokinių bendrovei (MMB) steigti. Kurdami MMB mokiniai įgyvendintų visą verslo valdymo ciklą: įkurtų įmonę, sukauptų pradinį kapitalą, planuotų, kurtų savo paslaugą arba produktą, jį parduotų, vykdytų rinkodarą ir uždarytų įmonę. Mokinių bendrovę kuruotų už tai atsakingas mokytojas, o patartų ir pagalbą teiktų verslo konsultantas. MMB programa įprastai trunka nuo kelių mėnesių iki vienerių mokslo metų, mokiniai įgyvendina visus tikros bendrovės gyvavimo etapus – nuo verslo idėjos iki jos praktinio realizavimo, nuo registracijos iki jos uždarymo, pasibaigus mokomajai veiklai.
„MMB esame turėję ir anksčiau, prieš kelerius metus. Mokiniai kepė bandeles, čeburekus ir pardavinėjo mokyklos bendruomenei. Taip pat kasmet vykdome verslumą skatinančias neformalaus švietimo programas. Anksčiau esame turėję jaunojo baldžiaus būrelį – mokiniai prekiavo savo gaminiais“, – pasakojo R. Domžienė.
Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) mokiniai kasmet dalyvauja ir respublikiniame profesinių mokyklų mokinių ekonomikos ir verslo žinių konkurse „Verslo žinios karjeros sėkmei“. Konkurso tikslas – ugdyti mokinių verslumą, iniciatyvumą, gilinti ekonomikos ir verslo žinias. Šiemet septintą kartą dėl pandemijos konkursas buvo organizuotas nuotoliniu būdu „Teams“ platformoje. Mokiniams konkursui pasirengti padėjo mokytojas metodininkas Darius Mažylis.
„Mokykla pati vaikams turi rodyti verslumo pavyzdžius. Pavyzdžiui, KTVM jau ne vienerius metus sėkmingai įsitraukia į projekto „Mes rūšiuojam“ veiklą, renka elektronines atliekas ir už gautus taškus perka sporto prekes. Taip pat mokykla racionaliai išnaudoja turimas patalpas – išnuomoja jas apgyvendinimui“, – teigė pavaduotoja ugdymui.
Kaip skelbiama internete, KTVM nakvynės namuose vienu metu gali apsistoti iki 82 žmonių. Nakvynės namai siūlo vienviečius, dviviečius, triviečius kambarius su visais patogumais, konferencijų salę, kavinę, bagažo saugojimo paslaugas. Prie nakvynės namų įrengta saugoma automobilių stovėjimo aikštelė. Svečiai čia priimami visus metus.
Pasak R. Domžienės, ketinama gauti automechaniko mokymo programos licenciją. Jau perkama moderniausia būsimiesiems automechanikams mokyti skirta įranga ir tikimasi, kad automobilių remonto paslauga bus teikiama ir gyventojams. Tai yra vienas iš strateginių mokyklos tikslų, kuriam reikia ir darbdavių pritarimo.
R. Domžienė tikino, kad be bendradarbiavimo su darbdaviais profesinis mokymas išvis neįsivaizduojamas. Darbdaviai ne tik ateina ieškoti praktikantų ar sezoninių darbuotojų. Jie veda mokiniams verslumo pamokas, arba mokiniai pas juos atvyksta į pažintinius užsiėmimus. Mokykloje išaugo ir pameistrių skaičius. Pameistrystės metu mokinys įdarbinamas – sudaroma trišalė sutartis, su darbu susijęs mokymas darbo vietoje derinamas su teorijos dėstymu klasėje. Trumpiau tariant, tai įdarbintų asmenų mokymas.
„Mokiniai įgyja verslumo įgūdžių ir per stažuotes užsienyje“, – tvirtino pašnekovė.
Jau nebe pirmus metus mokykla išrašo kompetencijų įgijimo pažymėjimus. 9, 10, 11 klasių mokiniai gali rinktis tam tikros krypties (ne mažiau penkių kreditų) modulį, kiekvienam mokiniui sudaromas individualus mokymosi planas ir modulį baigę jaunuoliai įgyja tam tikrų gyvenime pravarčių (įskaitant ir verslumą) kompetencijų.
Antai devintokams siūloma mokytis kepti lietinius, sklindžius ir blynus arba gilintis į pastatų fasadų šiltinimo subtilybes, o vienuoliktokai gali mokytis bendrosios veiklos statybos objekte vykdymo.
Tokius modulius rinktis vietoj technologijų pamokų į KTVM kviečiami ir gimnazistai, tai galima padaryti jau dabar, tačiau didelio mokinių antplūdžio nėra. Matyt, ši naujovė dar turi prigyti.
Finansinio išprusimo pamatai – iš tėvų
Ne tik KTVM, bet ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje ekonomikos pamokas vedantis mokytojas D. Mažylis išdėstė atvirai – šio dalyko turi būti mokoma kur kas anksčiau nei devintoje klasėje, o ir pamokų turėtų būti kur kas daugiau negu viena per savaitę.
Pasak jo, finansinio raštingumo, verslumo pagrindus vaikai atsineša iš šeimos. Jei namuose kalbama apie šeimos pajamas, išlaidas, taupymą, visa tai planuojama, tai ir mokinio mąstymas kitoks. Jei finansų tema šeimoje prie vaikų neaptariama, tai ir jų finansinis išprusimas netvirtas.
„Liūdna, bet ir dalis suaugusiųjų nežino, nei koks jų minimalus valandinis darbo užmokestis, neišsireikalauja algalapių, nesigaudo, nei kodėl reikalinga kaupti antros pakopos pensiją ir kt. Darbdaviams gera tokiais darbuotojais pasinaudoti. Vaikai juk mato tą pavyzdį.
Ekonomika nėra vien tik pinigų skaičiavimas. Tai yra problemos sprendimas su turimais ištekliais. Verslumas ne tik verslo kūrimas. Tai gebėjimas užsidirbti, planuoti, siekti ir nebūtinai reikia turėti savo verslą. Lyderiais gali būti tik 15 procentų žmonių “, – teigė mokytojas.
Deja, būna ir taip, kad patys tėvai atbaido vaikus nuo verslo baimindamiesi, kad jų vaikai bankrutuos, įklimps į skolas, tačiau D. Mažylio manymu, tai nepagrįsti baubai. Tenka mokiniams aiškinti, kad bankrotas nėra nesėkmė, o klaida, iš kurios galima pasimokyti ir daugiau jos nebekartoti.
„Pradėti verslą galima ir Kupiškyje su gana nedidelėmis kelių tūkstančių eurų investicijomis. Tik problema ne verslo nišos paieškos, o tokia, kad Kupiškyje trūksta verslo konsultantų, kurie pradedančiam žmogui padėtų.
Mokomoji bendrovė būtų idealus variantas mokiniams mokytis. Ir Lietuvoje yra atvejų, kai jaunosios bendrovės netgi sulaukė tarptautinių kompanijų pasiūlymų.
Džiaugiuosi mokinių troškimu būti finansiškai savarankiškiems ir tuo, kad jie nepervertina savo galimybių. Šiandieninė jaunoji karta matydama pavyzdžius iš suaugusiųjų gyvenimo suprato, kad imti kreditą nėra pats geriausias sprendimas, ir labai smagu, kad jie patys ieško darbo vasarą, kad nors kiek savų pinigų galėtų užsidirbti, tik daliai jų dėl amžiaus įstatymiškai apribotos darbo valandos“, – kalbėjo pedagogas.
Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija bendradarbiauja su „Vilnius Tech“ universitetu. Neseniai, pavasarį, gimnazistai pasitikrino ekonomikos žinias žaidime „Bosas ne basas“ ir pademonstravo gerus rezultatus. Net keli dalyviai tapo prizininkais.
Taip pat jau kelintus metus iš eilės gimnazistai dalyvauja įgyvendinant to paties universiteto projektą „Ateities inžinerija“. Pasak projektą gimnazijoje kuruojančios fizikos mokytojos Astos Merkienės, šis projektas skatina ne tik mokinių kūrybiškumą, inovatyvumą, bet ir verslumą.
„Į projektą mokiniai įsitraukia nuo devintos, dešimtos klasės. Laisvu laiku po pamokų organizuojame kūrybines dirbtuves, kuriose jie kuria įvairius gaminius 3D spausdintuvu, robotų prototipus. Vyksta visas procesas – nuo idėjos, dizaino iki realizavimo. Mokiniai išmoksta dirbti komandoje, ieškoti naujų sprendimų. Į projektą įsitraukę ne tik tiksliųjų, bet ir kitų dalykų mokytojai. Šiemet darbus teko atlikti ir pristatyti nuotoliniu būdu. Visas užduotis ir tikslus įgyvendinti pavyko sėkmingai“, – džiaugėsi mokytoja A. Merkienė.
Apie vieną versliausių Europos mokyklų
2020 metų pabaigoje tarptautinė organizacija „Junior achievement“ beveik 40 Europos mokyklų įteikė versliausios mokyklos apdovanojimus. Šiuo apdovanojimu įvertintos veiksmingiausiai mokinių verslumą ugdančios mokyklos. Viena jų – Kauno technikos profesinio mokymo centras.
Kokia šios mokyklos sėkmės priežastis, papasakojo direktoriaus pavaduotojas ugdymui Tomas Paulius. Pasak jo, garbingą apdovanojimą mokyklai pelnė sėkminga MMB „Pinokis“ veikla.
„Matematikos mokytojos ekspertės Gentrūdos Česnovienės vadovaujamai mokinių komandai idėja įkurti mokomąją bendrovę gimė prieš dvejus metus. Centre vykdomos staliaus, baldžiaus profesinio mokymo programos. Mokiniai mokosi inovatyviame, šiuolaikišką praktinio mokymo bazę turinčiame sektoriniame praktinio mokymo centre. Medžio apdirbimo dirbtuvės leidžia paruošti visiškai užbaigtą gaminį. Tačiau po stambių gaminių gamybos lieka medžio atliekų, kurias galima perdirbti. Mokytoja ėmėsi iniciatyvos ugdyti mokinių ne tik verslumo, bet ir aplinkosauginės savimonės kompetencijas. Nuo to laiko orientuojamasi, kad jaunoji bendrovė produkcijos gamybai naudoja atlikusią žaliavą. Bendrovė gamina šaukštus, menteles, įvairius namų apyvokos daiktus, suvenyrus, vaikiškus medinius žaislus.
Produkcija pardavinėjama įstaigos bendruomenės renginiuose, įvairiose mugėse, renginiuose, kuriuose reprezentuojama Kauno technikos profesinio mokymo centro veikla. Kadangi produkcija yra iš antrinių žaliavų, gamyba brangiai nekainuoja, todėl galima ir nebrangiai ją parduoti. Pardavimas sėkmingas. Mokiniai visada pajaučia pardavimo džiaugsmą. Veikla bendrovėje turi įtakos mokinių motyvacijai mokytis. Pasiryžę dalyvauti šioje veikloje, pakeičia požiūrį į savo būsimą profesiją, įprasmina savo profesinę veiklą, atranda karjeros viziją“, – teigė T. Paulius.
Užklupus COVID-19 pandemijai, dėl apribojimų „Pinokio“ veikla persikėlė į virtualią erdvę. Sukurtas virtualus gaminių katalogas. Gaminius galima įsigyti ir elektroniniu būdu.
Verslumo ugdymas Kauno technikos profesinio mokymo centre turi jau prigijusias tradicijas. Daug iniciatyvų palaiko centre veikiančio Verslo ir paslaugų profesinio mokymo skyriaus mokytojai. Profesinio mokymo metu centre vyksta įvairūs mokymo procesai nuo gaminio pagaminimo, jo supakavimo, ekspedijavimo planavimo ir asmeninio pardavimo. Tam neišvengiamai būtina verslumo kompetencija.
Nuo 2019 m. Kauno technikos profesinio mokymo centras, ugdydamas kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, planingai į profesinio mokymo turinį pradėjo integruoti mokinio bendrąsias mokymosi visą gyvenimą kompetencijas. Verslumo ugdymo kompetencijos plėtojimui skiriamas didesnis dėmesys.
„Visiems mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa kiekvienais metais yra sudaroma galimybė rinktis verslumo ugdymo srities pasirenkamuosius dalykus: finansinį raštingumą, ekonomikos ir verslumo pagrindus.
Mokinių verslumo kompetencijos ugdymas taip pat yra viena iš įstaigos strateginės veiklos prioritetinių krypčių. Mokiniams nuolat sudaromos sąlygos šių įgūdžių pasisemti ne tik mokyklos ugdomojoje veikloje, bet ir mokinių tarptautinių mobilumų metu įvairiose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė versliausios mokyklos apdovanojimą pelniusios mokyklos atstovas.
Unsplash nuotrauka
