Kalbėti viešai apie savo paklydimus gali ne kiekvienas žmogus.
Tam reikia ryžto ir tvirto nusiteikimo pasimokyti iš savo klaidų bei vilties, kad karti asmeninė patirtis bus naudinga kitiems ir atbaidys nuo paklydimų. Juk daug geriau yra mokytis iš svetimų klaidų nei iš savų. Tuo buvo įsitikinusi mūsų pašnekovė Renata Barišauskienė.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Problemos šaknys
Moteris gyvena Subačiuje. Augina mažametę dukrą. Iš šeimos vaikas buvo paimtas, bet prabėgus keliems mėnesiams vėl į ją grąžintas.
Taip nuspręsta dėl to, kad šeimoje atsirado teigiami pokyčiai padedant Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliajai komandai. Moteris turėjo problemų dėl priklausomybių, tačiau jai pavyko pasikeisti. Mobiliosios komandos specialistai papasakojo apie galimas pasekmes vartojant alkoholį bei jo žalą sveikatai, paskatino imtis konkrečių žingsnių norint pasikeisti, padėjo organizuojant konkrečią pagalbą.
Su Renata pradėjome pokalbį nuo to, kaip į jos gyvenimą atėjo alkoholis.
Moteris tėvų šeimoje labai blogo pavyzdžio nematė. Tiesa, tėtis per mėnesį kartą kitą išgerdavo. Jos pažintis su alkoholiu prasidėjo nuo pirmos šampano taurės, išgertos su draugėmis savaitgalį dar prieš pilnametystę. Tokių savaitgalių daugėjo. Toje kompanijoje Renata mielai leido laiką. Draugės mokėsi įvairių specialybių. Su jomis jai buvo įdomu.
Renata ištekėjo aštuoniolikos metų ir toliau nesimokė. Vėliau šiek tiek pramoko siūti. Vienas po kito gimė du vaikai.
Alkoholis vėl sugrįžo į jos gyvenimą spartesniu tempu po skyrybų ir tapo atsipalaidavimo priemone, visus stresus trumpam padėdavo išvaikyti. Kulminaciją šis piktnaudžiavimas buvo įgijęs pastaruoju metu, kai ji Subačiuje savaitgaliais sulaukusi draugo, gyvenančio Panevėžyje, sistemingai pradėjo išgėrinėti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“