Teatrinė raiška Sandrai – gyvenimo džiaugsmas.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo
Iš Skapiškio kilusi Sandra Gutaravičienė (Gasiūnaitė) šiuo metu gyvena Čikagoje. Prieš daugiau nei 15 metų leidimą gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) laimėjusi Sandra šiandien gimtąją šalį aplanko tik per dainų šventes, bet savo šaknų nepamiršta ir patriotiškumą skiepija kitiems – šeštadieniais dirba Maironio lituanistinėje mokykloje (MLM), o po darbų visas savo jėgas atiduoda teatrui, vaidindama kitoms Amerikos lietuvių bendruomenėms.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Teatras nesvetimas
Sandra anapus Atlanto atsidūrė spontaniškai. „Prieš 17 metų laimėjome vadinamąją „žalią kortą“. Planavome neužsibūti, o išėjo taip, kad laikas prailgo. Prieš ketverius metus atsivežėme ir savo tėvus, atvyko ir sesuo. Dabar mano vaikai auga su seneliais, tai neapsakomas džiaugsmas“, – teigė S. Gutaravičienė.
Pašnekovė prisiminė vaikystę ir paauglystę, kai dienas leido gimtajame Skapiškyje. Ji didžiuojasi, kad augo lankydama miestelio mėgėjų teatrą „Stebulė“. „Kai visi mano bendraamžiai ruošdavosi į diskotekas, aš beveik visas dienas praleisdavau scenoje. Tai buvo patys geriausi laikai ir prisiminimai. Visiems sakau, kad teatro mokytoja Vita Vadoklytė man yra lyg antra mama. Užaugau teatriškoje šeimoje. Turėdavome labai daug gastrolių, buvome it viena didelė šeima“, – pasakojo moteris.
Ji sakė, kad su teatru ir šiandien susijęs visas jos gyvenimas, net vaikų gimtadieniai. Sandra atskleidė įdomų sutapimą, kad jos duktė gimė gegužės 27 dieną, kai Skapiškyje vyko teatrų festivalis, o sūnus – per režisierės Vitos Vadoklytės gimtadienį, spalio 14-ąją.
Sandra Gutaravičienė prieš porą metų vaidino spektaklyje „Sniego karalienė“. Čia ji irgi atliko pagrindinės veikėjos vaidmenį.
Aistės Kalniūnas nuotrauka
S. Gutaravičienė mano, kad visa tai, ką turėjo savo vaikystės ir paauglystės metais, turėtų patirti ir jos atžalos. Todėl stengiasi, kad vaikai nepamirštų lietuviškų šaknų. Penkias dienas moteris dirba buhaltere transportavimo įmonėje, o šeštadieniais yra Maironio lituanistinės mokyklos pedagogė. „Mano abu vaikai lanko lietuvišką mokyklą, abu kalba, skaito ir rašo lietuviškai. Gabijai yra 13 metų, Domui – 8 metai. Nuo trejų metų dukra lankė Čikagos lietuvišką mokyklą, o po kiek laiko, kai sūnus paaugo, aš pati pradėjau dirbti šioje mokykloje. Šiuo metu dirbu MLM su ketverių metų vaikais. Darbuotis ten man labai patinka, nes tokio amžiaus vaikai smalsūs, žingeidūs ir labai nuoširdūs“, – džiaugėsi Sandra.
Ėmėsi režisierės plunksnos
Pašnekovės likimas taip susidėliojo, kad net svečioje šalyje ji sutiko žmones, kurie leido toliau kurti, vaidinti ir mėgautis scena. „Prieš penkerius metus su bendraminte mokytoja sukūrėme spektaklį „Mano batai buvo du“ ir apkeliavome visas lietuviškas Ilinojaus valstijos mokyklas. Prieš porą metų vaidinau su vaikais spektaklyje „Sniego karalienė“, kurtame režisierės Vaidos Povilanskas. Su šiuo spektakliu buvome pakviesti į Naująjį Džersį. Buvo labai smagi kelionė, pažintys su naujais žmonėmis, puiki lietuviška šio miesto bendruomenė. Tąkart aplankėme ir Niujorką“, – pasakojo moteris.
Šiemet Sandra išbandė ir režisierės darbą. Daug metų audusi mintį pastatyti spektaklį apie rašytojos Linos Žutautės sukurtą vaikų mylimą personažą Kakę Makę, vieną dieną pajuto, kad pagaliau atėjo spektaklio kūrimo laikas. „Vyro ir draugų paskatinta, sausio pirmąją per savo atostogas Meksikoje su šeima pasiėmiau rašiklį ir išėjau rašyti scenarijaus į paplūdimį. Pasakiau sau: dabar arba niekada“, – tvirtino kūrėja.
Gegužės 5 dieną Pasaulio lietuvių centre Čikagoje įvyko Sandros Gutaravičienės režisuoto spektaklio vaikams „Kakė Makė“ premjera. Iš kairės: senelė –
Kristina Gabrėnienė, netvarkos nykštukas – Linas Umbrasas ir pagrindinė herojė Kakė Makė – Sandra Gutaravičienė.
Romo Jelinsko nuotrauka
Spektaklio autorė sakė, kad sunkiausia buvo režisuoti ir kartu atlikti pagrindinį vaidmenį. „Tikrai buvo nelengva, bet daug pagalbos sulaukiau iš Maironio lituanistinės mokyklos tėvų: vieni kūrė ir siuvo kostiumus, antri darė dekoracijas, rašė natas, vežė vaikus į repeticijas. Mano tikslas buvo sukviesti kuo daugiau vaikų ir duoti jiems šansą pasirodyti, o visiems kitiems stebintiems spektaklį – suteikti daug džiaugsmo“, – atskleidė sumanymą pašnekovė.
Spektaklio premjera įvyko gegužės 5 d. Maironio lituanistinėje mokykloje. Į renginį atvyko apie 800 žiūrovų. „Tiek daug laimingų vaikų po vienu stogu nebuvau mačiusi. Vaikai susitiko su Kake Make, netvarkos nykštuku, šventėje buvo net monstrai Nanaisa ir Mamaisa. Be to, veikė įvairios stotelės, kuriose kiekvienas vaikas galėjo rasti užsiėmimą“, – teigė Sandra.
Pasak režisierės, tik vaikų krykštavimas ir džiaugsmas atpirko sunkų, beveik pusmetį trukusį darbą.
Kad ir kaip būtų gera gyventi JAV, Sandra ilgisi gimtosios Lietuvos. „Kadangi mano artimiausi žmonės yra šalia manęs, poreikis grįžti mažėja. Į gimtą šalį stengiuosi parskristi tik per dainų šventes. Žinoma, visuomet smagu aplankyti Skapiškį ir sutikti pažįstamus veidus. Didžiausia nostalgija mane apima, kai internete pamatau „Stebulės“ gastroles arba tarptautinį „Pienių medaus“ festivalį. Tuomet pagalvoju, kaip smagu būtų kartu su jais“, – sentimentus išsakė teatro mylėtoja.
