Daugelio namuose yra tas vienas stalčius, į kurį keliauja viskas: seni pulteliai, įkrovikliai, sąvaržėlės, monetos, raktai ir, žinoma, išsikrovusios baterijos. Iš pirmo žvilgsnio tai nieko bloga – juk baterija „nebeveikia“. Vis dėlto šis įprotis gali būti rimtos nelaimės priežastis.
„Ir „nebeveikianti“ baterija dar gali turėti likutinės energijos, todėl susilietusi su kitais daiktais gali sukelti trumpąjį jungimą ar užsidegti. Baterijų negalima mesti nei į mišrių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius, didžiausia rizika kyla jas transportuojant, kai šiukšliavežės presas visas atliekas suspaudžia taupydamas vietą. Pažeistos baterijos gali greitai įkaisti ir tapti gaisro priežastimi. Ypač pavojingi ličio baterijų gaisrai, jie plinta greitai, išskiria daug karščio ir pavojingų dūmų, juos užgesinti įprastomis priemonėmis sudėtinga ar neįmanoma“, – aiškina aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ tvarumo projektų vadovė Veslava Rakštė.
Tad ką daryti su senomis baterijomis namuose? Kur jas laikyti, kaip patikrinti, ar išsikrovė, ir kada baterijas reikia nedelsiant išnešti iš namų? Diplomuotas priešgaisrinės saugos inžinierius, organizacijos „Savanorių ugniagesių ambasada“ direktorius Artūras Račkauskas, pateikia šešis praktinius patarimus, padėsiančius sumažinti gaisro, cheminių nudegimų ir aplinkos taršos riziką.
Laikykite vėsiai, bet ne šaldytuve
Pirma taisyklė paprasta: baterijos nemėgsta nei karščio, nei drėgmės. Todėl jų nereikėtų laikyti ant palangės, šalia radiatoriaus, virtuvėje prie orkaitės, vonios kambaryje, automobilyje karštą dieną ar kitose vietose, kur temperatūra smarkiai svyruoja.
Šaldytuvas ar šaldiklis taip pat negera idėja. Dar gajus mitas, kad šaldytuve palaikytos baterijos veikia ilgiau ar gali būti „atgaivintos“. Iš tiesų drėgna aplinka joms gali pakenkti ir paskatinti ištekėjimą. Baterijas reikia laikyti sausoje aplinkoje, kurios temperatūra yra nuo 15 iki 25 °C.
Namuose reikėtų turėti vieną aiškią vietą baterijoms, pavyzdžiui, uždaromą plastikinę, kartoninę dėžutę vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Metalinė dėžutė tam netinka.
Nelaikykite kartu su kitais daiktais
Dažnas įprotis – panaudotas baterijas sumesti į stalčių, rankinę ar kuprinę kartu su kitais smulkiais daiktais. Susilietusi su metaliniais daiktais ji gali sukelti trumpąjį jungimą.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su 9 V baterijomis, nes jų teigiamas ir neigiamas kontaktai yra toje pačioje pusėje ir labai arti vienas kito. Net vienas metalinis daiktas, pavyzdžiui, moneta ar sąvaržėlė, gali sujungti abu kontaktus ir sukelti pavojingą kaitimą. Šių baterijų kontaktus, prieš dedant jas į panaudotoms baterijoms skirtą dėžutę ar nešant į surinkimo vietą, reikėtų užklijuoti nelaidžia lipniąja juosta.
Nekaupkite ličio baterijų
Senas ar nebenaudojamas ličio baterijas namuose reikėtų laikyti tik laikinai, kol jos bus nuneštos į specialią surinkimo vietą. Jų nereikėtų kaupti mėnesiais ar metais, nes pažeistos, išsipūtusios ar netinkamai laikomos ličio baterijos kelia didelę gaisro tikimybę. Šios baterijos naudojamos telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, belaidėse ausinėse, elektriniuose įrankiuose, paspirtukuose, žaisluose, elektroninėse cigaretėse, išorinėse baterijose ir kituose įrenginiuose.
Atliekų tvarkymo sektoriuje ličio baterijos tampa vis didesne problema, nes į mišrių ar pakuočių atliekų konteinerius patekusios baterijos transportavimo ir rūšiavimo metu gali būti suspaustos, pažeistos ar sutraiškytos. Tuomet gali prasidėti staigus kaitimas, užsidegimas ar sprogimą primenantis gaisras.
Senas ir naujas baterijas laikykite atskirai
Dar viena dažna klaida – visas baterijas, ir naujas, ir panaudotas, sumesti į tą pačią dėžutę. Iš pradžių tai atrodo patogu, bet po kurio laiko nebeaišku, kurios baterijos yra naujos. Tada senos baterijos vėl dedamos į prietaisus arba, dar blogiau, maišomos su naujomis.
Viename įrenginyje nereikėtų naudoti senų ir naujų baterijų kartu. Iš dalies išsikrovusi baterija gali greičiau iškrauti naują, sumažinti bendrą prietaiso veikimo laiką, kai kada paskatinti baterijų ištekėjimą ar net plyšimą. Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų gamintojų, skirtingų tipų ar skirtingos cheminės sudėties baterijų, pavyzdžiui, šarminių su cinko anglies ar įkraunamų su neįkraunamomis.
Kaip patikrinti, ar baterija išsikrovė
Patikimiausias būdas patikrinti, ar baterija dar tinkama naudoti, pasitelkti baterijų testerį ar multimetrą. Vis dėlto ne kiekvienas namuose turi šį prietaisą, todėl pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į paprastus ženklus: prietaisas ima veikti silpniau, pultelis reaguoja tik iš labai arti, žibintuvėlis šviečia blankiai, žaislas stringa. Tai rodo, kad baterija nusilpusi.
Svarbu žinoti, kad baterijos tinkamumas priklauso ir nuo paties prietaiso. Pavyzdžiui, baterija, kuri nebetinka fotoaparatui ar žaislui, dar kurį laiką gali veikti sieniniame laikrodyje ar televizoriaus pultelyje, nes šie naudoja mažiau energijos.
Ištekėjusios ir išsipūtusios baterijos ypač pavojingos
Jei baterija ištekėjo, išsipūtė, pakeitė formą, kaista, skleidžia neįprastą kvapą, jos nebereikėtų naudoti, krauti ar dėti atgal į prietaisą.
Tai nebe paprastai išsikrovusi baterija, o potencialiai pavojinga atlieka, su kuria reikia elgtis atsargiai. Dažnai sakoma, kad iš baterijos „išbėgo rūgštis“, tačiau iš įprastų buitinių šarminių baterijų išteka ne rūgštis, o šarminis elektrolitas – kalio hidroksidas.
Iš šios baterijos ištekėjęs skystis ar susidarę balti milteliai gali dirginti odą, akis, kvėpavimo takus, o jautresniais atvejais sukelti cheminį nudegimą.
Nelaikykite ilgiau nei pusmetį
Panaudotų baterijų nereikėtų kaupti metų metus.
Kuo ilgiau jos guli namuose, tuo didesnė ištekėjimo, kontaktų korozijos, trumpojo jungimo ar gaisro rizika. Todėl namuose jų nerekomenduojama laikyti ilgiau nei pusmetį.
Ličio baterijos skirstomos į vienkartines, smulkias, neįkraunamas baterijas, ir daugkartinio įkrovimo baterijas, kurios dėl galimo terminio poveikio kelia didžiausią pavojų.
Būtina atsiminti, kad baterijų negalima mesti į buitinių atliekų, plastiko, popieriaus ar stiklo konteinerius.
Smulkias buitines ličio baterijas reikia mesti į tas pačias baterijų surinkimo dėžutes kaip ir paprastas (šarmines) baterijas.
Visi šie surinkimo taškai, esantys parduotuvėse, degalinėse ar įstaigose, skirti bendram nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimui.
Vėliau atliekų tvarkytojai jas saugiai išrūšiuoja gamyklose pagal cheminę sudėtį.
Į baterijų surinkimo dėžutes, paprastai esančias parduotuvėse, griežtai draudžiama mesti stambias ličio baterijas (dviračių, paspirtukų, akumuliatorinių įrankių ar nešiojamųjų kompiuterių). Jas ir pažeistas, išsipūtusias baterijas reikia priduoti specializuotiems atliekų tvarkytojams ar nuvežti į savivaldybių stambiųjų atliekų aikšteles, prieš tai saugiai įsukus į nedegią medžiagą.
Gintaras Gimžauskas
Pranešimas spaudai