MAISTO FESTIVALIAI DANIJOJE – GASTRONOMINĖ KELIONĖ

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“

Danija garsėja visame pasaulyje vertinama „Naujosios Šiaurės virtuvės“ kultūra, todėl maisto festivaliai čia rengiami ištisus metus. Renginiai pasižymi išskirtiniu dėmesiu vietiniams, tvariems ingredientams ir bendruomeniškumui.

Daugiau apie juos sužinojome iš Danijos lietuvių, kurie čia lankėsi, savo akimis pamatė ir išragavo siūlomus patiekalus.

Apie tai papasakojo Kopenhagoje gyvenantys Aurimas Bogačiovas ir Vasarė Liutkevičiūtė.

Jurga BANIONIENĖ

„Food festival“ Orhuse

Iš Panevėžio kilęs A. Bogačiovas į Daniją išvyko studijuoti. Šiandien jau dirba IT srityje. Pašnekovas teigė, kad Danijoje gyvuoja maisto festivalių kultūra. Šie festivaliai vyksta vasarą ar rudens pradžioje, kai dar palankus oras.

„Kopenhaga yra tarsi didelis kultūrų puodas. Labai didelių čia vykstančių maisto festivalių nežinau, neteko juose dalyvauti, daugiau pavienius renginius, pavyzdžiui, rumuniško vyno, meksikietiškų tapų, tortilijų dienos“, – teigė Aurimas.

Jis lankėsi dviejuose maisto festivaliuose, rengiamuose Orhuso ir Alborgo miestuose. Kasmet Orhuse rengiamas „Food festival“ yra Danijos maisto festivalių flagmanas, rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesį, sutraukiantis kelis šimtus maisto gamintojų ir tūkstančius lankytojų ant Orhuso įlankos kranto (Tangkrogen). Čia rengiamos degustacijos, meistriškumo pamokos ir geriausių šalies produktų pristatymai. Šis festivalis paprastai vyksta savaitgalį.

„Nusiperki bilietą ir gali būti, kiek tik nori. Festivalis vyksta prie vandens, pastatomi keli šimtai palapinių, žmonės vaikšto, ragauja. Garsūs virėjai pristato savo gamintus patiekalus. Pavyzdžiui, profesionalai siūlo paragauti dešrainių. Beje, dešrainiai Danijoje išpopuliarėję, patys danai garsėja kaip geri jų gamintojai. Kopenhagoje yra keletas garsių dešrainių furgonėlių, prie kurių nusidriekia didelės eilės. Festivalyje būna daug žuvų patiekalų, vyksta pamokos, kaip jas paruošti, taip pat įvairios atrakcijos vaikams. Galima paragauti visokio alaus, kokteilių. Per festivalį daugiau sužinojau, kaip panaudojami jūrų dumbliai, nes Danija orientuojasi į ekologiją, bando inovatyviai išsiaiškinti, kaip panaudoti vieną ar kitą maistą. Festivalis skirtas maisto kultūrai ir tam, kaip kasdienį maistą, taip pat ir atsivežtą iš kitų šalių, integruoti į skandinavišką virtuvę. Jo tikslas yra suburti žmones, kad jie paragautų kažką naujo ir žinotų, kaip dar būtų galima tą maistą panaudoti“, – savo įspūdžius pasakojo A. Bogačiovas.

Aurimui šiame renginyje didžiausią įspūdį paliko ragauti sumuštiniai su balta duona, ikrais ir džiovintais dumbliais.

Buvimas kartu ir nauji potyriai

Pagrindinis ir didžiausias kulinarinis renginys Alborgo mieste yra Šiaurės Jutlandijos maisto festivalis (Nordjysk Madfestival). Tai kasmetinė šventė, kur pristatomi vietiniai Šiaurės Jutlandijos ingredientai ir geriausi vietos restoranai. Festivalis kasmet vyksta rugpjūčio pabaigoje. Jo programa – įvairios degustacijos, teminės vakarienės ir kulinarijos dirbtuvės visame mieste.

„Šis maisto festivalis susitelkia į buvimą kartu ir naujų potyrių atradimą bendruomenėje per visą savaitę. Festivalio dienomis organizuojama daug skirtingų renginių siekiant sukviesti žmones, parodyti, kad maistas vienija. Festivalis yra galimybė verslams pasirodyti, kad žmonės matytų, kas vyksta jų mieste. Jis visas būna papuoštas“, – pasakojo A. Bogačiovas.

Šiame festivalyje pašnekovui labiausiai patiko vienas renginys, kai stalas padengiamas balta staltiese ir patiekiami įvairūs sezono geriausi patiekalai, paruošti profesionalių virėjų, kuriuos galima ragauti.

„Žmonės susėda vienas šalia kito, ragauja, dalijasi savo įspūdžiais su kitais. Labai smagu ir įdomu. Esu skaitęs, kad tie, kuriems svarbu drauge vaišintis, būti kartu su nepažįstamais žmonėmis, net renkasi bažnyčioje. Ten irgi būna pastatomas didelis stalas ir kartu dalijamasi maistu“, – kalbėjo A. Bogačiovas.

Anot jo, maisto festivaliai Danijoje egzistuoja iš poreikio, jų reikia, kad gyvuotų verslas, žmonės domėtųsi pasiūla, sužinotų naujienas.

„Matyti, kad ir gyventojams to reikia, nes į maisto festivalius susirenka daug žmonių. Aš irgi ten važiavau, nes buvo smalsu bent kartą pamatyti, kaip jie vyksta. Abu festivaliai organizuojami skirtingu metu, kad nesidubliuotų ir vienas su kitu nekonkuruotų, žmonės gali nuvažiuoti iš vieno miesto į kitą, tai patogiau ir lankytojams, ir verslams“, – sakė pašnekovas.

Trumpai pasikalbėjome su Aurimu ir apie tradicinę danų virtuvę. Pasak jo, tradiciniai patiekalai daugiausia gaminami šaltuoju sezonu, per Kalėdas. Labiausiai jam patinka kiaulienos šoninė, kepama su odele. Ji gausiai pagardinama prieskoniais ir kepant tampa traški. Patiekalas labai sotus, valgomas su bulvėmis, ruoštomis su ruduoju padažu.

Lietuvoje rengiamuose maisto festivaliuose Aurimui neteko lankytis, bet norėtų dalyvauti populiarėjančiame šaltibarščių festivalyje, apie kurį rašo ir danai.

Įspūdžiai iš kavos festivalio

V. Liutkevičiūtė Danijoje gyvena dvejus metus. Šįmet ji nusprendė dalyvauti kasmet Kopenhagoje vykstančiame kavos festivalyje. Iš Vilniaus kilusiai, įvairiose pasaulio šalyse gyvenusiai lietuvei įdomios tokios patirtys, tad kai tik gali, stengiasi nuvykti.

„Domiuosi vietomis, kurios sujungia žmones, bendruomenę, maistą ir miestą. Kavos festivalis būtent tai ir daro. Man šie renginiai įdomūs. Danijoje kavos kultūra iš esmės labai gaji. Įdomus paradoksas, kad nesu didelė kavos mėgėja, bet ėjau į šį festivalį, kad pamatyčiau, koks tai renginys“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak Vasarės, jis vyksta didelėje parodų rūmų salėje. Į festivalį susirenka įvairūs tiekėjai – kavos aparatų gamintojai, kavos pupelių skrudintojai, kurie įkuria savo stendus.

„Visi jie yra pagrindinis mugės elementas. Festivalyje nusipirkęs bilietą įeidamas gauni puodelį. Su juo vaikštai ir pas visus tiekėjus gali sustoti paragauti kavos. Jos būna labai daug ir įvairios, tad reikia dozuoti, galima sužinoti, kokia tai kava, kuo ji ypatinga, iš kur kavos pupelės ir pan. Taip pat galima išmėginti skirtingus kavos aparatus, nesu dar niekada dariusi tiek skirtingos kavos rūšių, kiek tame festivalyje. Taigi, viena dalis – galimybė ragauti, sužinoti apie produktus, atrasti mėgstamą kavą, susipažinti su inovacijomis, antra – varžybos. Šiame festivalyje varžosi kavos virėjai, yra tam tikros kavos kategorijos, espreso ir pan. Dalyviams skiriamas laikas, per kurį turi pagaminti kavą, kai suskamba laikrodis, duoda jos paragauti teisėjams. Iš visų kavos virėjų išrinktas laimėtojas keliauja į tarptautinį čempionatą. Tai renginio žiūrovams padeda labiau susipažinti su kavos kultūra, nes kavos virėjai kartu ir daug pasakoja, atskleidžia įvairias detales, pavyzdžiui, kodėl pasirinko būtent keramikos puodelį, kuris padeda atskleisti kavos skonį ir kt. Trečia festivalio dalis yra dirbtuvės, į kurias reikia iš anksto registruotis.“

„Gali mokytis gaminti mačią, įvairią kavą. Žmonių labai daug, šiame festivalyje sutikau gal keturis savo pažįstamus, tad manyčiau, kad jis gana populiarus. Suvažiuoja tarptautinė bendruomenė, tiekėjai iš viso pasaulio. Kalbėjau su vienu vokiečiu, jis teigė, kad Danijoje kava viena geriausių, palyginti su visa Europa“, – kalbėjo V. Liutkevičiūtė.

Pašnekovė iš šio festivalio grįžo įgijusi nemažai žinių, rado vienas patikusias kavos pupeles, kavos aparatą, kurį planuoja įsigyti. Danijoje beveik niekas negamina kavos be kofeino, tačiau festivalyje jos pavyko rasti.

„Turbūt pagrindinis patirtas dalykas yra tai, kad gera kava vertinama visuomenėje, gera būti jos nariu“, – pabrėžė Vasarė.

Ji sakė, kad ne tik danai, bet ir visi skandinavai turi savitą kavos kultūrą. Yra krypstama į kokybės paieškas, tai vertinama.

„Danai visur vertina kokybę. Kalbu apie maistą, dizainą, drabužius. Yra toks daniškas žodis hygge, kuris unikalus ir neverčiamas į jokią kalbą. Tai tarsi jaukumas kasdieniniuose momentuose, gebėjimas jais mėgautis.

Kava gražiai įsipina į visą šį momentą, tai tarsi mažas dalykas, prisidedantis prie gyvenimo paprastumo romantizavimo.

Taip pat Danijoje gaji kavinių kultūra, populiaru čia susitikti šeimoms, draugams.

Palyginti su Lietuva, daug dažniau tai daroma, tad kava yra tarsi jungiantis elementas“, – tvirtino V. Liutkevičiūtė.

Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur