JAUNIMO CENTRUI REIKIA NE DAR VIENO KONKURSO

Kupiškio jaunimo centras kurį laiką gyvena be vadovo. Konkursai skelbiami, bet rezultato nėra. O jaunimo politikos laikas – brangus. Kiekvienas prarastas mėnuo reiškia prarastas iniciatyvas, neišnaudotas galimybes ir dar vieną signalą jaunuoliams, kad jų problemos gali palaukti.

Tačiau galbūt ši situacija yra ne problema, o proga iš naujo pažvelgti į tai kiek kitaip.

Kol Jaunimo centras ieško vadovo, Kupiškio kultūros centre vyksta visai kitoks procesas. Jaunimui skirtos erdvės pilnos naujų idėjų, atsiranda iniciatyvų, dirbama kūrybiškai, šiuolaikiškai ir išradingai. Atrodo, kad čia nebelaukiama geresnių laikų, jie kuriami dabar.

Todėl kyla visai logiškas klausimas, ar Kupiškiui reikia dviejų atskirų Savivaldybės įstaigų, kurios iš esmės dirba su ta pačia auditorija? Ar nebūtų išmintingiau Jaunimo centrą integruoti į Kultūros centro struktūrą?

Manau, kad šio sprendimo svarstymas, tariantis su visuomene, jaunimo aktyvu, būtų naudingas visiems.

Pirmiausia todėl, kad Kupiškis nedidelis miestas. Čia atstumai matuojami ne kilometrais, o minutėmis. Jaunimui visiškai nesvarbu, ant kurio pastato kabo viena ar kita iškaba. Jam svarbu, ar yra veiklos, ar yra žmonių, kurie įkvepia, ar yra erdvė, į kurią norisi sugrįžti.

Antra, būtų racionaliau naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Nebereikėtų dubliuoti administracinių funkcijų, sutaupytas lėšas būtų galima skirti tam, kam jų nuolat trūksta, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, šiuolaikinėms jaunimo iniciatyvoms.

Tačiau svarbiausia – žmonės.

Kupiškio kultūros centrui šiandien vadovauja asmuo, kurio patirtis dirbant su jaunimu nekelia abejonių. Jo veikla Panevėžyje kuriant gyvas ir kūrybiškas jaunimo erdves Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pelnė daug teigiamų atsiliepimų. Akivaizdu, kad ši patirtis atsinešta ir į Kupiškį.

Tai matyti plika akimi. Į jaunimo veiklas įsitraukia nauji žmonės, atsiranda daugiau energijos, daugiau idėjų. Ypač didelį įspūdį paliko apsilankiusiems miesto šventėje liepos 18-ąją sukurtos jaunimo erdvės. Kūrybiškų ir jaunimą traukiančių iniciatyvų miesto šventėse anksčiau tiesiog nebuvo. Vadinasi, yra potencialas. Ir jis ne teorinis – jis veikia.

Todėl šiandien Savivaldybės vadovams galbūt reikėtų mąstyti ne apie tai, kaip dar kartą organizuoti konkursą, o apie tai, kokio modelio Kupiškiui reikia ateityje.

Ne pastatai augina jaunimą. Ne įstaigų pavadinimai. Jaunimą ugdo idėjos, žmonės ir jų gebėjimas įkvėpti.

Jeigu šiandien Kupiškyje turime komandą, kuri tai geba daryti, būtų gaila tuo nepasinaudoti.