2025/05/23

 

DU LIKIMAI ARBA KAIP IŠBRISTI IŠ GIRTUOKLYSTĖS LIŪNO

Pixabay nuotrauka

Probacija laikoma laisvės atėmimo bausmės alternatyva. Ši alternatyva pasireiškia nuteistųjų reabilitacija, kontrole ne laisvės atėmimo vietose. Vis dėlto probacija yra nusikaltimą padariusio asmens nubaudimo forma. Toks asmuo įpareigojamas kurį laiką lankytis Probacijos tarnyboje, vykdyti tam tikrus jos reikalavimus.

Vieniems žmonėms tai padeda greitai atsitiesti ir daugiau nebepasukti blogais keliais, kiti ilgesnį laiką lipa iš klystkelių duobės, treti tampa nuolatiniais klientais.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Gal trečias kartas nemeluos

Savo gyvenimo istoriją sutiko papasakoti trisdešimt šešerių metų kupiškėnė Renata (vardas pakeistas – aut. past.).

Moteris seniai atliko visas iki šiol skirtas bausmes, bet kas kartą sugrįžta su savo bėdomis į Probacijos tarnybą. Ši įstaiga jai tapo savotišku gelbėjimosi ratu priėjus akligatvį.

Kai kalbėjomės, Renata buvo pasiryžusi vėl pabandyti atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio Kėdainiuose, reabilitacijos centre „Vilties švyturys“. Tai būtų gal trečias rimtesnis jos bandymas, prieš tai gydėsi Priklausomybės ligų centro filiale, Panevėžyje.

Paklausta, kaip įniko į alkoholį, ji teigė, kad dėl to kalta aplinka. Jos tėvai, o vėliau mama ir patėvis girtavo. Rūkyti pradėjo pirmoje klasėje, o gerti alkoholį – nuo trylikos metų.

Motinos ir patėvio šeimoje ji augo kartu su trimis seserimis ir jaunesniu broliuku. Motina su tėvu buvo išsiskyrusi. Vėliau tėvas mirė. Su juo mažai teko bendrauti. Broliuką įsivaikino užsieniečiai, kai jam buvo ketveri.

„Pykdavau, kad mama geria. Dėl to pati pasiprašiau į vaikų globos namus. Prieš tai kurį laiką gyvenau internate. Su seserimis artimo ryšio niekada neturėjau. Šiandien viena sesuo gyvena užsienyje, o kita Lietuvoje. Abi neturi bėdų dėl alkoholio, išgeria tik pasitaikius progai.

Mano gyvenimas vaikų globos namuose irgi gerai nesiklostė. Praleidinėjau pamokas, vis pabėgdavau į namus pas mamą. Esu baigusi tik gal septynias ar aštuonias klases, nebepamenu. Kokie bebūtų namai, ten vis tiek mane traukė“, – pasakojo pašnekovė.

Plačiau skaitykite balandžio 29 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video