2024/10/13

 

PALĖVENĖS VIENUOLYNE ŠIUOLAIKIŠKAS ŽVILGSNIS Į KULINARINĮ PAVELDĄ

Tokie „Svirno pietūs“, pagaminti pagal molekulinės gastronomijos metodiką. Autorės nuotrauka

Palėvenės vienuolyno svirne liepos 24 dieną vyko inovatyvaus patiekalo prototipo demonstravimas ir jo degustacija. Šis patiekalas – atkurto senovinio recepto „Svirno pietūs“ šiuolaikinė interpretacija.

Patiekalą pristatė ir apie šiuolaikinių patiekalų gamybą pasitelkiant molekulinės gastronomijos metodus papasakojo konsultacijų įmonės UAB „Biordico“ direktorius dr. Jonas Damašius. Jam plėsti pokalbį apie maistą ir mitybą padėjo dr. Elena Bartkienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė, Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė, kalbėjusi apie maisto vertę ir jo mikrokomponentus, maisto pasirinkimo priežastis.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Bandymas nustebinti tęsiasi

Šio eksperimentinio patiekalo degustacija – tąsa UAB „Biordico“ ir Adomynės bendruomenės projekto, teikto per Kupiškio rajono vietos veiklos grupę.

Projektas skirtas pristatyti po išskirtinį produktą ar patiekalą keliuose rajono turistiniuose objektuose. Tai galėtų sudominti žmones ir pritraukti daugiau turistų.
Apie tai užsiminė ir „Palėvenio“ bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, pristačiusi renginio svečius.

Liepos pradžioje pirma ledų su medaus „gintarėliais“ degustacija surengta Lukonyse, brolių bitininkų Igno ir Viliaus Jackevičių ūkyje.

Pasak J. Damašiaus, šiuolaikinio patiekalo „Svirno pietūs“ kūrimui pasirinktas mėsos (dešrelių, bulvių košės, raugintų kopūstų, daržovių), alaus ar giros derinys. Pasitelkus molekulinės gastronomijos metodus šis patiekalas įgavo įdomią transformaciją.

Lietuvos turizmo rinkoje dar nėra kultūros objekto, kuris galėtų pasiūlyti pagal molekulinės gastronomijos principus paruoštą maisto patiekalą. Lietuvoje yra keletas restoranų, kurie naudoja savo patiekaluose tam tikras molekulinės gastronomijos apraiškas. Šias vietas lankydamas dažnai turi plačiau praverti savo piniginę.

„Turistams reikia pasiūlyti išskirtinio maisto, susieto su vietos istorija. Vieni žmonės nori paragauti atkurtų tradicinių patiekalų, sočiai pavalgyti, kiti, ypač jaunimo atstovai, ieško naujovių. Juos ir kitus turistus gali sudominti tradiciniai maisto ingredientai, patiekti kitaip, labiau panašūs į populiarius užkandukus“, – kalbėjo J. Damašius.

Plačiau skaitykite liepos 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Apie šiuolaikinių patiekalų gamybą pasitelkiant molekulinės gastronomijos metodus papasakojo konsultacijų įmonės UAB „Biordico“ direktorius dr. Jonas Damašius. Apie maisto vertę ir maisto pasirinkimo priežastis kalbėjo dr. Elena Bartkienė (vduryje), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė, Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė.
Autorės nuotrauka
Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Dešrelės su bulvių koše, troškintais kopūstais ir alum – pasaka, tikras kulinarinis paveldas. Suskaidžius iki molekulių tai tampa organine pliurze be alaus. Nuotraukoje ne tai,, alaus nulis, taigi, visa ta „molekulinė biologija“ tik burtažodžiai eurams įsisavinti.

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video