2024/06/16

 

KANDIDATAMS Į EP NUMERIS 22 NEŠĖ SĖKMĘ, TAČIAU TAI NEPADĖJO JIEMS IŠKOVOTI MANDATŲ

ELTOS nuotrauka

Per sekmadienį vykusius rinkimus Europos Parlamento (EP) nario mandato siekusiems politikams  didžiausią sėkmę nešė paskutinis partijų kandidatų sąrašų numeris 22. Šiuo numeriu įrašyti kandidatai daugiausia pelnė rinkėjų simpatijų.

Tai parodė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suskaičiuoti kandidatams per reitingavimą atiduoti pirmumo balsai.  Įspūdingą „šuolį“ rinkėjų dėka padarė Lietuvos regionų partijos kandidatas Jonas Pinskus, kuris į sąrašą įrašytas 22-uoju numeriu, gavęs 10 tūkst. 552 pirmumo balsų, atsirado antroje pozicijoje. Tai nepadėjo jam patekti į EP, nes Lietuvos regionų partija neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Ši partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos.

Rinkėjų atiduotų pirmumo balsų dėka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į EP Valius Ąžuolas iš 22 pozicijos persikėlė į 4.

22 Nacionalinio susivienijimo sąrašo kandidatas Šarūnas Jasiukevičius atsirado 6 vietoje.

Iš 22 pozicijos į EP Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše startavusi Rūta Miliūtė pelnė rinkėjų palaikymą ir tapo 8.

Socialdemokratų partijos kandidatų sąraše numeris 22 buvo sėkmingas Vytautui Grubliauskui, kuris iš 22 pozicijos persikėlė į 10. Identiška situacija susiklostė ir Taikos koalicijoje, kur 22 Gediminas Marcinkevičius gavo porinkiminį numerį 10.

Liberalų sąjūdžio kandidatų į EP 22 numeris Gintaras Vaičekauskas šoktelėjo į 13 vietą.

EP mandato siekusi TS-LKD partijos sąraše buvusi Liuda Pociūnienė iš 22 numerio priešrinkiminiame saraše tapo 16.

Beje, tik 3 į EP pretendavusios patekti partijos į savo sąrašus įtraukė mažiau nei 22 kandidatus.

Per rinkimus rinkėjai gali reitinguoti kandidatus, tačiau tai nėra privaloma. Reitinguodami konkrečius kandidatus rinkėjai jiems suteikia pirmumo balsų ir sudaro didesnę galimybę būti išrinktiems.

Per sekmadienį vykusius EP rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus – darbą Briuselyje tęs Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus, sulaukusi 17,64 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratus EP atstovaus partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.

Tretieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą – EP dirbs Seimo narys Aurelijus Veryga.

Vietą EP iškovojo ir Laisvės partija – 7,93 proc., kuriai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc. palaikymo.Tai leido šios politinės jėgos lyderiui Waldemarui Tomaszevskiui iškovoti dar vieną kadenciją EP. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. – apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis taps partijos atstovu EP. Tuo metu Liberalų sąjūdis surinko 5,31 proc. ir EP darbą tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Likusios EP rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Lietuvos regionų partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc., Taikos koalicija – 3,44 proc., Darbo partija – 1,63 proc., Krikščionių sąjunga – 1,35 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Visgi, šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.

ELTA

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video