2024/06/13

 

V. PUTINAS – AUTOKRATAS, UŽSIMOJĘS PAKEISTI PASAULIO TVARKĄ

EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, per pastaruosius du dešimtmečius sukūręs represijų ir konfrontacijos su Vakarais sistemą, sekmadienį užsitikrino penktąją kadenciją.

1999 m. Naujųjų metų išvakarėse prezidentu tapęs anksčiau mažai žinomas KGB agentas konsolidavo valdžią, pamynęs po kulnu oligarchus, uždraudęs bet kokią realią opoziciją ir pavertęs Rusiją autoritarine valstybe. Sekmadienį Kremliaus lyderis užsitikrino didžiausią pergalę per vadinamuosius rinkimus, valstybinių kompanijų atliktos apklausos ir pirmieji skelbiami oficialūs rezultatai suteikė jam 88 proc. balsų.

Jo kritikas Aleksejus Navalnas praėjusį mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė kalėjime už poliarinio rato. Kiti oponentai sukišti į kalėjimus daugeliui metų arba pabėgo į užsienį.

Užsienyje 71 metų V. Putinas deda pastangas mesti iššūkį Vakarų dominavimui.

Jo gniaužtai dar labiau sustiprėjo, kai 2022 m. vasario mėnesį jis įsiveržė į Ukrainą, o visuomenės nepritarimą karui veiksmingai nutildė teismo procesais ir įkalinimu.

Pavojų jo valdžiai kelia karo Ukrainoje baigtis. Šis karas jau nusinešė daugybę tūkstančių gyvybių, užtraukė precedento neturinčias Vakarų sankcijas, keliančias didelę įtampą Rusijos ekonomikoje.

Numalšintas maištas

V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje vykę protestai buvo greitai numalšinti. Daugiau demonstracijų įvyko po kelių mėnesių, kai vyriausybė buvo priversta paskelbti dalinę mobilizaciją, nes pirmosiomis karo dienomis Rusijai nepavyko nuversti Ukrainos vyriausybės.

Rimčiausią iššūkį ilgam V. Putino valdymui 2023 m. birželį metė Jevgenijus Prigožinas, ilgametis sąjungininkas ir samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas, sukėlęs maištą prieš Rusijos karinę vadovybę. Šis maištas grasino suteršti V. Putino susikurtą strateginio genijaus įvaizdį, tai buvo labai neparanku V. Putinui, mėgstančiam lyginti save su Petru Didžiuoju, imperatoriumi, kuris ėmėsi reformų ir išplėtė Rusijos sienas.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais V. Putinas pademonstravo savo galią. Vidaus opozicija nutildyta, ekonomika vėl auga, Rusijos kariuomenė įsitvirtino Rytų Ukrainoje, o jis pats atnaujino keliones į užsienį.

Ankstyvos reformų viltys

V. Putinas dirbo žvalgybos pareigūnu, o subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991 m. pradėjo politinę karjerą gimtojo Sankt Peterburgo mero kabinete. Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas 1998 m. paskyrė jį Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovu, o kitais metais – ministru pirmininku. Tai buvo kruopščiai suplanuota strategija, pasibaigusi jo paskyrimu laikinai eiti prezidento pareigas, kai B. Jelcinas atsistatydino.

Pirmuosius prezidento rinkimus V. Putinas laimėjo 2000 m. kovą, o 2004 m. – antrąją kadenciją. Iš pradžių jo iškilimas sužadino viltis, kad Rusija pasikeis ir taps nuspėjama, demokratine Vakarų partnere pasaulinėje arenoje.

V. Putinas išpopuliarėjo žadėdamas stabilumą šaliai, vis dar negalėjusiai atsitiesti po visą dešimtmetį po SSRS subyrėjimo kankinusio pažeminimo ir ekonominio chaoso.

Po dviejų prezidento kadencijų 2008 m. V. Putinas tapo ministru pirmininku, taip apėjęs Konstitucijos draudimą eiti valstybės vadovo pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Tačiau jis tvirtai laikė valdžios vadeles ir 2012 m. sugrįžo į prezidento postą, nepaisydamas demokratinių protestų Maskvoje, o 2018 m. laimėjo ketvirtąją kadenciją.

2021-aisiais jis įkalino savo žymiausią varžovą Aleksejų Navalną ir trejus metus laikė jį kalėjime iki opozicionieriaus mirties neaiškiomis aplinkybėmis 2024-ųjų vasarį. Pradėjęs karo veiksmus Ukrainoje, V. Putinas dar labiau sustiprino represijas prieš opoziciją. Tūkstančiams rusų buvo skirtos ilgos kalėjimo bausmės taikant sustiprintus cenzūros įstatymus.

Nauja geležinė uždanga

Vakarai įvedė sankcijas, kurios veiksmingai atkirto Rusiją nuo pasaulinės bankų sistemos ir sustiprino Rusijos vadovybės apgulties mentalitetą.

2023 m. spalį V. Putinas apkaltino Europą kuriant „naują geležinę uždangą“ ir pareiškė, kad Rusija kuria „naują pasaulį“, kuris nebūtų paremtas Vakarų hegemonija. Jis taip pat vis labiau skatino šalyje nacionalizmą ir socialinį konservatizmą, priėmė naujus įstatymus prieš Rusijos LGBTQ bendruomenę.

Po invazijos į Ukrainą tapęs persona non grata Vakarų lyderiams, V. Putinas nukreipė žvilgsnį į rytus, vilioja Indiją ir Kiniją išaugusiu energijos eksportu. 2022 m. susitraukusi Rusijos ekonomika pernai vėl pradėjo augti, nepaisant didelės infliacijos, rublio susilpnėjimo ir drastiškai išaugusių išlaidų gynybai.

Išaugęs pasitikėjimas

Pradiniai karo tikslai nuversti Ukrainos vyriausybę žlugo, Rusija patyrė žeminančių nesėkmių dėl ryžtingos, nors daug mažesnės Ukrainos kariuomenės veiksmų. Tačiau konfliktui vykstant jau trečius metus, V. Putinas su didesniu pasitikėjimu kalba apie Rusijos perspektyvas, nors šios temos vengė daugelį mėnesių.

Rusijos pajėgos sėkmingai sulaikė Ukrainos atsakomąjį puolimą, o dabar kyla vis daugiau abejonių, ar Kyjivas pajėgs išlaikyti fronto linijas, kai vėluoja taip reikalinga Vakarų karinė parama. Pastaraisiais mėnesiais Vašingtone vykstantys ginčai sulaiko 60 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, iš JAV administracijos skamba susirūpinimas ir perspėjimai.

Vasario mėnesį Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos tvirtovę Avdijivką, tai buvo pirmasis svarbus Maskvos teritorinis laimėjimas po daugiau nei metus trukusios kovos už nedidelį miestą. Beveik po dviejų savaičių Kremliaus vadovas pasakė kalbą tautai iššaukiančiu tonu ir pažadėjo, kad jo kariuomenė kovos iki galo.

Viljama Sudikienė (AFP)

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video