2024/03/02

 

ĮVEISĖ MIŠKUS ATEITIES KARTOMS IR SENELIŲ ATMINIMUI

Gražiai auga jaunuolynas. Nuotraukos iš asmeninio Laimučio Šablicko albumo

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie miškų išsaugojimą ateities kartoms. Smerkiamas besaikis jų kirtimas, ypač susirūpinta kirtimais saugotinose teritorijose.

Bendras miškingumo rodiklis nuo 2019 metų Lietuvoje nedaug pasikeitė į teigiamą pusę.

Šiame kontekste norėjosi žvilgtelėti į miškų būklės oficialią statistiką ir pakalbinti žmones, kurie savo iniciatyva yra įveisę naują mišką ir prisidėję prie to, kad neprastėtų miškingumo statistika.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Statistikos duomenimis, privačios žemės sklypuose miško įveisimo mastas sumažėjo nuo 4 tūkst. hektarų (2011 metais) iki 0,5 tūkst. hektarų (2019 metais). Šis pokytis susijęs su tuo, kad pastaraisiais metais nebeteikiama europinė finansinė parama naujai įveisiant mišką.

Naujų miškų įveisimu gana nuosekliai rūpinasi Valstybinių miškų urėdija. Apie tai byloja vis pasitaikantys skelbimai apie žemės pirkimą šioms reikmėms.
Taigi kokia privačios žemės savininkų patirtis šioje srityje?

Per biurokratizmo džiungles

Kupiškėnė Gindrusė Vanagienė buvo viena pirmųjų ne tik Kupiškio rajone, bet ir Lietuvoje, pasinaudojusi europine parama, skirta naujiems miškams įveisti.

Moteris Šimonių seniūnijoje, Uldukių kaime, susigrąžinusi prosenelių ir senelių žemę, per 30 hektarų, sėjo grikius ir elitinius rugius. Vėliau sumanė tą žemę parduoti. Jau ir su jos pirkėjais beveik buvo sutarusi, bet persigalvojo.

„Laikraštyje perskaičiau, kad nelabai derlingą žemę galima apsodinti mišku, kad tam skiriama ir europinė parama. Buvo gaila parduoti iš senelių paveldėtą žemę. Pamaniau, kad apsodinti ją mišku bus labai gera išeitis“, – apie sumanymo sodinti mišką pradžią pasakojo pašnekovė.

2005 metais ji pasodino beržyną maždaug 24 hektarų plote, o truputį vėliau ir kitame 1,80 ha plote. Dalis žemės ploto, melioracijos griovys, jo apsauginės žemės juostos iš to ploto buvo išimtos.

Šio sumanymo pradžia buvo sunki, nes miškininkystės reikalų Gindrusė neišmanė. Teko jai važiuoti į ministeriją ir pasirūpinti, kad būtų parengtas miško įveisimo projektas. Visus tuos reikalus turėjo suderinti ir su aplinkosaugininkais. Buvo daug biurokratinių kliūčių.

Plačiau skaitykite sausio 23 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video