2024/03/05

 

PSICHOLOGAS: „PRIEŠŠVENTINIS SUJUDIMAS MIESTE DIDINA ŠURMULĮ IR ŽMONIŲ GALVOSE“

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nors pagalvojus apie šventes prieš akis išdygsta spragsinčio židinio ir šiltos kakavos vaizdai, gruodis retai būna ramus ir romantiškas. Artėjant šventėms nemažai žmonių jaučia didėjantį spaudimą dėl dovanų, nerimauja dėl savo finansinių išteklių ar tiesiog jaučiasi vieniši.

Anot psichologo Pauliaus Rakštiko, šios emocijos yra normali organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius, bet svarbu į tai nenumoti ranka ir ieškoti būdų, kaip sau padėti. Specialistas pateikia patarimų, kaip sumažinti emocinę įtampą.

Kaip turime jaustis šventiniu laikotarpiu?

Psichologas ir atidos mokytojas Paulius Rakštikas pastebi, kad šventinis laikotarpis visus žmones veikia labai skirtingai. Vieniems jis sukelia džiugesį, kitiems – įtampą. Stresas yra visiškai normali organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius, bet svarbu įvertinti, kokią įtaką ši būsena daro bendrai žmogaus savijautai ir gyvenimo kokybei.

„Prieššventinis sujudimas mieste didina šurmulį ir žmonių galvose.

Labiausiai pastebimas gyvenimo suaktyvėjimas: kamščiai, trumpos šviesios dienos, visa aplinka persmelkta šventinių reklamų, o taip pat metų pabaiga, reiškianti ir papildomą skatinimą kažką suspėti ir užbaigti. Tokios aplinkybės sukuria nemažai spaudimo ir dažnai tai veikia, kaip papildomas streso šaltinis, skatinantis skubėti, atitikti kitų lūkesčius.

Psichologas Paulius Rakštikas.

Jei žmonės jaučiasi vieniši, šventinis laikotarpis gali sustiprinti šį jausmą, priminti apie komplikuotus ar trūkstamus santykius. O dar didesnis išlaidumas, kuris taip pat daug kam yra jautri tema.

Dažnas, pajutęs šiuos dirgiklius, bando skubėti dar labiau, o pavargę pradedame elgtis priešingai, nei iš tikrųjų reikėtų, ir jaučiamės sutrikę ar pernelyg įsitempę“, – teigia psichologas P. Rakštikas.

Anot jo, mažinant įtampą verta priminti sau, kad nėra jokio standarto ar taisyklės, kaip turime švęsti ar jaustis prieš šventes: „Šis priminimas sau gali suteikti daugiau apsisprendimo laisvės, kaip nuoširdžiai norime sutikti šventes.

Jei jaučiame, kad trūksta socialinių kontaktų ir ryšių, galime paieškoti veiklos, kur susitinka žmonės.

Tai gali būti ir dekoracijų kūrimo dirbtuvės ar labdarą organizuojančių įstaigų veikla. Yra daugybė vietų, kur susiburia nepažįstami žmonės ir artumą patiria per bendrą, prasmingą užsiėmimą. Susikūrus daugiau prasmės jausmo, vienišumas nebus toks slegiantis.“

Pataria kasdien skirti bent po valandą sau

Specialistas tvirtina, kad nėra vieno recepto, kaip geriau jaustis artėjant šventėms. Tačiau jei aiškiai pastebime savo streso šaltinį, galime bandyti jo išvengti ar bent sumažinti daromą įtaką.

„Galime vengti didelio žmonių srauto, apsipirkdami ne populiariausiu metu. Taip pat kuo daugiau šventinių klausimų išspręsti iki šventinio laikotarpio piko ar skirti daugiau laiko planavimui, biudžeto apsibrėžimui.

Taip pat reikėtų aptarti ir suplanuoti susitikimus su artimaisiais, neatidėliojant šio klausimo. Ne iki galo aiški šventinių susibūrimų logistika ir nesusikalbėjimai, atsiradę dėl „o pas ką važiuosim“, dažnai sukelia nereikalingą įtampą. Verta susiplanuoti ir pasivaikščiojimą po šventiškai pasipuošusį miestą tiek vienumoje, tiek su draugais. Paliekant tokią veiklą pagal principą „jei liks laiko“, nepasiseks. O juk lėtas pabuvimas ir kuria šventiškumą, šį jausmą palaiko ne skubėjimas“, – primena atidos specialistas.

Prie emocinio stabilumo palaikymo prisideda ir skirtinga veikla, mažų ritualų ir kasdienės rutinos turėjimas. Anot P. Rakštiko, net jei mėgstame dinamišką gyvenimo būdą, vidinis saugumo poreikis niekur nedingsta. O saugumo jausmą padeda kurti pasikartojančios, malonumą ir kontrolę skatinančios veiklos. Tarp jų specialistas rekomenduoja nepamiršti ir kokybiško poilsio ir laiko sau.

„Pradėkite nuo planavimo stadijos, visą šį laikotarpį iki metų pabaigos susidėliodami taip, kad kasdien skirtumėte bent vieną valandą laiko sau. Galite pasirinkti: ar tuo metu skaitysite knygą, ar eisite pasivaikščioti, ar kepsite pyragą, ar medituosite.

Tačiau ši veikla neturėtų būti kitų žmonių poreikių tenkinimas, darbas ar buities rūpesčiai. Valanda sau kasdien, iki metų pabaigos, o tada – apmąstymas, ką ši valanda kasdien pakeitė per visą šį šventinį laikotarpį ir galbūt pakeis kai ką dar labiau kitais metais, jei tik tęsite“, – pataria P. Rakštikas.

Be to, nemažą įtampą šventiniu laikotarpiu gali sukelti ir socialiniai tinklai. Dėl šios priežasties psichologas rekomenduoja šiek tiek nuo jų atsitraukti ar sumažinti juose praleidžiamą laiką. „Į socialinius tinklus verta žvelgti lengviau, žaismingiau. Juk čia žmonės, norėdami būti pastebėti, neretai bando sutirštinti, sujautrinti savo idėjas, tuo tarpu mes susidarome klaidingą įspūdį, kaip gyvena ir kaip jaučiasi kiti.

Tai gali veikti ir kaip spaudimas tapatintis su kažkuo, kas nebūtinai mums nuoširdžiai artima. Todėl verta susitelkti į savo realų gyvenimą per gyvą santykį, pokalbį, potyrį, taip mažinant virtualaus tinklo įtaką“, – pabrėžia P. Rakštikas.

Dovanas rekomenduoja planuoti iš anksto

Kalėdos asocijuojasi ir su dovanų ieškojimu ir iš to kylančia papildoma įtampa. Tačiau psichologas P. Rakštikas sako, kad tai įveikti – nesudėtinga.

„Įtampą sukelia nežinomybė, tad gal galime tą nežinomybę mažinti? Aptarkite dovanų klausimus su visais, su kuo ketiname susitikti šiuo laikotarpiu. Juk nekoks jausmas, kai kažkas mums įteikia dovaną, o mes neturime nieko mainais. Arba jei dovanos neproporcingos.

Visa tai gali būti aptariama labai paprastai: aptariant dovanų biudžetą, jų temą, galima pasiruošti ir jų sąrašus ir jais apsikeisti. Žinau, kad kartais išsiskiria pati dovanų ir dovanojimo filosofija – kažkam norisi konkrečios dovanos, o kažkam ta dovana turi būti staigmena. Bet galime aptarti ir tai. Tokie pokalbiai greitai mažina nereikalingą įtampą, padeda pasirūpinti dovanomis, neatidėliojant iki paskutinės minutės“, – pataria specialistas.

Integrity inf. ir nuotrauka

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video