Sekmadienį, gruodžio 3 d., prasideda adventas, ypatingas liturginių metų laikas. Šis laikotarpis skirtas apmąstymams, dialogui su savo sąžine. Kartu tai – ir džiugaus laukimo metas, kai visas krikščioniškasis pasaulis laukia Kristaus gimimo ir atėjimo į žemę.
Savo įžvalgas apie adventą sutiko išsakyti Subačiaus parapijos klebonas Vidmantas Bloškis.
Jurga BANIONIENĖ
Kunige, priminkite žodžio „adventas“ prasmę.
Žodis „adventas“ yra kilęs iš lotynų kalbos. Adventus reiškia ateinantį arba ateinantysis. „Advento“ žodžio esmė šiandieną, kur mes bebūtume, yra laukimas. Kiekvienas žmogus per adventą kviečiamas laukti. Laukti To, kuris ateina.
Kaip kiekvienas žmogus turėtų išgyventi adventą?
Adventas yra pasirengimo laikotarpis. Tos keturios savaitės nei daug, nei mažai ir skirtos tam, kad žmogus savo gyvenime įprastų laukti. Mes laukiame draugų, giminaičių, kad parvažiuotų, bet tikinčiam žmogui turėtų būti daugiau – tai gimstančio Dievo laukimas. Adventas – 40 dienų, kurios nėra šviesios, tačiau būtent su advento laukimu žmogus stengiasi iš tamsos eiti į šviesą. Nes Tas, kuris gimsta, Kūdikėlis Jėzus, yra šviesa.
Man adventas labai prasmingas metas, kartu atliepiantis į tai, kokioje bažnyčioje dirbu, Šv. Pranciškaus Asyžiečio. Pagal istoriją, šv. Pranciškus buvo pirmas, kuris realiai norėjo išgyventi šv. Kalėdas ir pastatė gyvą prakartėlę, kad atėję žmonės matytų, kur Dievas gimė. Būtent šiais ir kitais metais pranciškonų bendruomenė švęs 800 metų jubiliejų nuo pirmos prakartėlės pastatymo, parodymo žmonėms.
Gyvenimas dabar toks – vis skubame, lekiame. Daugeliui gruodis labai užimtas mėnuo. Darbovietėse baigiantis metams reikia atlikti daugybę darbų. O dar visi šventiniai renginiai ar kalėdinių pirkinių bumas. Kaip neleisti, kad tai atimtų advento džiaugsmą, ir mokėti laukti?
Šiandienis žmogus kažkur bėga, yra nerimastingas, nori daugelio dalykų čia ir dabar. Yra vienintelė priežastis, kodėl šiandien jis negeba giliai ar savo vidumi išgyventi advento laiką, nes nebesugeba sustoti. Amžinatilsį kunigas Jonas Juraitis buvo mano filosofijos dėstytojas, jis dažnai mums seminarijoje sakydavo: vyrukai, išmokite gyvenime stabtelėti. Ypatingai reikia pradėti nuo savęs – pagalvoti apie save, apie kitus, galiausiai apie Dievą, tikėjimą. Tikėjimo plotmėje, kaip mes bežiūrėtume, yra trys dalykai, kurie susitinka, – žmogus, kiti žmonės ir Dievas.
Matome, kad dar neprasidėjus Vėlinėms prekybos centruose būna pilna kalėdinių papuošalų, vyksta ruošimasis šventėms. Adventas užslopinamas. Dar kita priežastis, kodėl žmogus nebeišgyvena advento, jo tikėjimas yra sumažėjęs, supasaulėjęs, jam nebeduodama pagrindinė atsvara.
Plačiau skaitykite gruodžio 2 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Rita | 2023-12-04
|
Kai už vestuves paprašo 400eu mažiausios privalomos aukos, išgaruoja visi dievai
Rima | 2023-12-07
|
O kiek paprašo restoranai, kavinės, sodybos, fotografijos salonai ir t.t.? Tai tamstos minimi 400 Eur. tik trupinėliai!
Anonimas | 2023-12-04
|
AČIŪ kunigui už gražias mintis. Bažnyčia mums tikrai yra reikalinga.
Skeptikas | 2023-12-04
|
Kam ji tau reikalinga? Jei turi bėdų, nori pasipasakot, varyk pas psichologą. Pigiau kainuos ir būsi tikras, kad davatkom niekas neišpliurps.
Adomas | 2023-12-03
|
Kas dar šiais laikais gali tikėti dievu ar bažnyčios šventumu? Kiek pedofilų išviešinta, kiek dar ne, kiek nesantuokinių vaikų slepiama, kiek kunigų biznierių-milionierių schemomis apeina mokesčius. Gal tikrai, pasinaudokim kunigo patarimu ir apmąstykim, ar bažnyčia, tokia kokia yra dabar, mums reikalinga.