2024/07/16

 

PROFESORIUS PRANAS ŠERPYTIS KVIEČIA PAŽINTI SAVO ŠIRDĮ

Rugsėjo 29 d. minima Pasaulinė širdies diena. Šia proga Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina atsigręžti į save ir pagalvoti, kaip galime pasikeisti, kad išsaugotume savo širdies sveikatą.

Kokių septynių taisyklių turėtume laikytis, norėdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų? Ką bendro širdies sveikata turi su geromis emocijomis, kokybišku miegu ir muzika? Ar verta mažinti padidėjusį cholesterolį, o gal tai tėra gydytojų pramanas?

Pasak profesoriaus, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Tai galime pakeisti, jeigu keisimės patys – laikydamiesi kelių paprastų gyvensenos taisyklių galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką 80 proc.

Profesorius išskiria 7 pagrindines taisykles, kad širdis būtų sveika:

  1. fizinis aktyvumas,
  2. tinkama mityba,
  3. arterinio kraujospūdžio kontrolė,
  4. tinkamas cholesterolio kiekis,
  5. sveiko kūno svorio palaikymas,
  6. tinkamas cukraus kiekis kraujyje,
  7. nerūkymas.

Pasak prof. P. Šerpyčio, ypač svarbu būti fiziškai aktyviems.

„Apie fizinio aktyvumo naudą reikia kalbėti visose amžiaus grupėse – tiek darželiuose, tiek mokyklose ir vėlesniuose gyvenimo etapuose. Itin svarbu skatinti fizinį aktyvumą šeimoje, nes būtent čia formuojama tinkama vaiko elgsena, šeimos nariai patys turi būti aktyvūs ir rodyti pavyzdį vaikams. Fizinis aktyvumas yra stebuklinga piliulė, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau mes negalime jos tiesiog nuryti – turime užsidirbti patys, imdamiesi veiksmų“, – teigia jis.

Gerų emocijų ir kokybiško miego svarba

Profesoriaus teigimu, lėtinis stresas taip pat yra vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

„Jeigu stresą patiriame kasdien, jis kaupiasi ir didina mūsų arterinį kraujospūdį. Stresas yra geras dalykas, jis padeda mums veikti, tačiau besikartojantis stresas sukelia neigiamus pakitimus mūsų organizme. Nuolatinė nervinė įtampa susijusi su vidiniais kraujagyslių ir hormonų pakitimais, o visa tai skatina kardiovaskulinių ligų atsiradimą.

Daug kam nežinoma, tačiau lėtinį stresą gali sukelti ir įvairūs lėtiniai uždegimai, pavyzdžiui, periodontitas. Ši liga širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina apie 30 proc.

Tad burnos higiena – taip pat svarbus veiksnys. Lėtinį stresą gali sukelti ir kiti negalavimai, pavyzdžiui, tulžies pūslės arba inkstų uždegiminiai procesai“, – pasakoja gydytojas kardiologas.

Anot jo, norint, kad širdis būtų sveika, taip pat svarbu apsupti save teigiamomis emocijomis ir kokybiškai išsimiegoti.

„Kasdien susiduriame su labai daug neigiamų emocijų. Jeigu norime būti laiminga ir sveika tauta, turime kasdien bent tris kartus ką nors pagirti, pasakyti gerą žodį. Geros emocijos mažina stresą. Taip pat labai svarbu kokybiškas miegas – jis padeda mums atgauti jėgas.

Tiesa, miegui turime pasiruošti – prieš pat miegą neklausyti trankios muzikos, nežiūrėti siaubo filmų ir nevartoti jokių stimuliuojančių medžiagų, pavyzdžiui, kavos ar stiprios arbatos, nes tai gali sukelti miego sutrikimus.

Pasiruošti miegui padeda rami, pavyzdžiui, klasikinė, muzika. Taip pat augintiniai – jeigu žmogus augina šunelį, jį reikia išvesti pasivaikščioti. Tokių pasivaikščiojimų metu ir patys nusiraminame, pasportuojame, gauname gerų emocijų, tai nuteikia kokybiškam poilsiui. Be to, pastebėta, kad tie, kurie prastai miega, dažniau serga depresija. O depresija yra didelis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys. Tad geras miegas labai svarbu norint suvaldyti šių ligų riziką“, – sako prof. P. Šerpytis.

Būtina kontroliuoti cholesterolio kiekį

Profesoriaus teigimu, visuomenėje vis dar įsigalėjusi nuostata, kad padidėjusio cholesteroliomažinti nereikia, nes aukštas cholesterolis yra gydytojų ir mokslininkų išgalvotas dalykas.

„Tai netiesa. Cholesterolis iš esmės yra geras dalykas, juk kiekvieno mūsų kepenys – cholesterolio laboratorija. Blogai yra tik tada, jeigu cholesterolio per daug. Norint, kad taip nenutiktų, labai svarbu tinkama mityba. Jeigu dienos kalorijų norma viršijama, žmogus turi būti fiziškai aktyvus, kad sudegintų jų perteklių. Kai to nedarome, vyksta neigiami dalykai, formuojasi aterosklerozė“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, jeigu cholesterolio lygis nėra aukštas, galima jį sureguliuoti numetant svorio, judant, tinkamai maitinantis ar vartojant tam tikrus maisto papildus.

„Tačiau tuo atveju, kai cholesterolis yra genetiškai paveldėtas arba jo lygis labai aukštas, reikia jį mažinti. Tam būtinos gydytojo specialisto konsultacijos ir medikamentai.

Cholesteroliui mažinti dažniausiai skiriami statinai, padedantys užkirsti kelią su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusioms komplikacijoms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šie vaistai turi teigiamą poveikį širdžiai. Tačiau vis dėlto būna žmonių, kurie jau patyrę infarktą ir jiems kyla labai didelė rizika, kad jų sveikatos būklė pablogės, tačiau vis tiek nekoreguoja padidėjusio cholesterolio lygio. Norėdami pagerinti sveikatą, turime keistis patys, niekas kitas už mus to nepadarys“, – teigia prof. P. Šerpytis.

Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – klasikinė muzika

Pasak profesoriaus, atlikta nemažai mokslinių tyrimų, rodančių, kad muzika mažina įtampą, todėl prisideda ir prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo.

„Klausantis mėgstamos muzikos, stimuliuojama hormono dopamino gamyba, tad didėja laimės pojūtis. Taip pat muzika gerina atmintį, stiprina imunitetą ir padeda mums įveikti sunkius gyvenimo laikotarpius. Yra atlikta tyrimų, rodančių, kad, pavyzdžiui, kompozitoriaus Antonijaus Vivaldžio kūrinys „Keturi metų laikai“ gali padėti užmigti ir pagerinti miegą.

Norint stimuliuojančios, energijos suteikiančios muzikos, tinka rokas, sunkusis metalas, kitų įvairių žanrų muzika. O sergant širdies ir kraujagyslių ligomis geriausia klausytis klasikinės muzikos. Svarbiausia klausyti širdžiai artimos muzikos, tada ji suteiks daugiausia teigiamų emocijų“, – sako prof. P. Šerpytis.

„Muzika ne tik padeda sveikatai, bet ir skatina gėrį. Kaip saulė padeda augalams augti, taip muzika padeda augti mūsų darniai asmenybei“, – teigia gydytojas.

Sėkmės istorijų – ne viena

Profesorius pasakoja, kad per daug metų yra tekę susidurti su ne viena sėkmės istorija, kai žmonės, pakeitę savo gyvenimo būdą, tapo sveikesni.

„Vienas pacientas, dar net nesulaukęs 50 metų, patyrė miokardo infarktą. Šis žmogus buvo labai aktyvus, dirbo septynias dienas per savaitę, nesiilsėjo, tad nuolat jautė didelį nuovargį. Nors mėgo buriuoti, to nedarė, nes visą savo laiką skyrė darbui. Jį ištiko miokardo infarktas, visa laimė, kad atvyko į gydymo įstaigą laiku, jam buvo išplėsta kraujagyslė ir neišsivystė širdies nepakankamumas.

Šis žmogus turėjo svajonę apkeliauti pasaulį buriuojant, tad pasveikęs šią svajonę įgyvendino. Tai vienas pavyzdžių, kaip norint galima pakeisti savo gyvenimą. Buvo ir toks atvejis, kai pacientas turėjo didelį antsvorį, vartojo daug kavos, buvo fiziškai neaktyvus.

Tačiau užsibrėžė tikslą ir numetė apie 30 kilogramų, metė rūkyti. Tai padarius susitvarkė jo arterinis kraujo spaudimas, net vaistų nereikėjo. Tokių sėkmės istorijų yra ir daugiau“, – pasakoja prof. P. Šerpytis.

Anot jo, mokslas ir kardiologija vystosi dideliais tempais, tačiau esmė išlieka ta pati – norėdami, kad širdis būtų sveika, privalome laikytis septynių gyvensenos taisyklių.

„Jeigu kas nors mus užmigdytų ir atsikeltume tik po dvidešimties ar daugiau metų, matytume labai pasikeitusias technologijas ir daug naujų vaistų, be kurių negalėtume gyventi, kaip dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo be informacinių technologijų.

Tačiau net ir tokiu atveju esmė išlieka ta pati – turime laikytis septynių sveikos širdies taisyklių. Kaip Dešimt Dievo įsakymų, taip septyni patarimai, kaip išlikti sveikam. Nes vienos piliulės, kuri pataikytų tiesiai į dešimtuką, nėra. Yra tik daugybė priemonių, kurias galime taikyti, norėdami likti sveiki.

Tad Pasaulinės širdies dienos proga linkiu visiems laikytis tų septynių taisyklių ir mokyti sveikos gyvensenos savo vaikus.

Svarbiausia keisti save, nors tai padaryti sudėtinga. Pažinkime save, nes niekas kitas mūsų nepažins taip, kaip mes patys. Taip pat pažinkime savo širdį – tai daryti kviečia ir Lietuvos širdies asociacija“, – ragina prof. P. Šerpytis.

„Adverum“ inf. ir nuotraukos

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video