2024/07/15

 

Į LAIDOS SUSITIKIMĄ – PO 50 METŲ

Bendraklasių susitikimo akimirka. Danguolės Juknienės nuotrauka

Vasara – susitikimų metas. Jai visai einant į pabaigą, paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 27 dieną, į Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją rinkosi 34-oji abiturientų laida, lygiai prieš 50 metų baigusi tuometinę Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą. Vėl atgijo jaunystės prisiminimai, žmonės, vardai. Skambėjo juokas, buvo ir džiaugsmo ašarų, ir pažadas – po dvejų metų būtinai pasimatyti dar kartą.

Jurga BANIONIENĖ

Trys klasės

Į 34-os abiturientų laidos susitikimą susirinko visos trys klasės – A, B ir C. Vienų gausiau, kitų – mažiau, iš viso apie pusę šimto buvusių bendraklasių ir draugų, kai kurie – su savo antrosiomis pusėmis.

Plačiau apie šį susitikimą papasakojo viena jo organizatorių Marytė Vaitiekūnienė. Pasak jos, išlaikyta tradicija pirmiausia susiburti prie mokyklos.

Į susitikimą po 50 metų susirinko 34-oji buvusios Vlado Rekašiaus vidurinės mokyklos laida.
Emilijos Bagdonienės nuotrauka

„Pasifotografavome, aplankėme gimnazijos muziejų, prisiminėme klasę, pabuvome mokytojų kambaryje, pabendravome.

Kai kurie vieni kitų buvo seniai nematę, nors į klasės susitikimus visada dažniausiai atvyksta tie patys. Kadangi yra mirusių klasės draugų, nebėra tarp gyvųjų ir B klasės auklėtojos Danutės Masionienės, C klasės – Danguolės Mažuikienės, pagerbėme jų atminimą, aplankėme kapus. Mūsų auklėtoja Roma Gaigalienė jau garbaus amžiaus, sunku būtų atvykti.

Vėliau kai kurie aplankė savo bendraklasę Liudą Kopūstienę, negalėjusią dalyvauti susitikime, kiti važiavome prie marių, pasivaikščiojome.

Žinoma, buvo ir linksmoji dalis, vaišės, su gausybe prisiminimų, pasisakymų. Visko išsipasakoti ir su visais išsikalbėti net nespėjome. Vėl visi, kurie būsime sveiki, gyvi, nutarėme susitikti po poros metų. Atsimenu, kažkada vyko mūsų klasės susitikimas, taip sutapo, kad tuo pat metu buvo ir dar vienas – prieš 50 metų baigusių mokyklą.

Tąsyk pagalvojome, kiek daug, visi gražaus amžiaus, kada mes sulauksime. Dievas davė, sulaukėme. Tik mums neatrodo, kad seni esame. Širdis vis tiek jauna, norisi dar būti jauniems, energingiems, kai į mokyklą nueini, jautiesi kaip iš naujo atgimęs.

Pirmas mūsų susitikimas buvo po 7 metų, nežinau, kodėl ne po 5 metų. Tada irgi buvo visa laida. Dar veikė „Kupos“ kavinė, ten ir šventėme. Dalyvavo ir mokytojai. Pamenu, rašėme savo gyvenimo istoriją, kai kurie buvome vedę, turėjome vaikus. Labai smagiai tada pabendravome.

Po to susitikdavome klasės atskirai. O dabar norėjome, kad susirinktų visi – ir B klasė, nors labiausiai bendraudavome A ir C klasės, buvome kaip vienas kumštis“, – kalbėjo M. Vaitiekūnienė.

Pašnekovės prisiminimuose mokykla visada išliks ta vieta, kur labai traukė.

Plačiau skaitykite rugsėjo 9 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Danguolės Juknienės nuotrauka
Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Šiltumas ir malonumas nera tai, kad galetu žmogus pamiršti ką buvo iprates daryti……..

  • Na ponia Maryte negali pamiršt direktoriavimo, kur bizniukas ten ir aš…….

    • ką čia vebli? malonesnio ir šiltesnio žmogaus už Maryte nesu sutikęs. Jei turi kažkokių nuoskaudų tai nereikia viešai dergtis.

Rekomenduojami video