2024/05/28

 

ŪKININKŲ ATSTOVAS: EUROKOMISARAS PAŽADĖJO IEŠKOTI PARAMOS LĖŠŲ LIETUVOS PIENO ŪKIAMS

Kristinos Valytės nuotrauka
ŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos ūkininkų delegacija Briuselyje gavo patikinimą, jog Europos Komisija (EK) pradės svarstyti, kaip padėti dėl nukritusių supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos pieno gamintojams, teigia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Anot jo, su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu susitikęs LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas ir kiti penki delegacijos nariai EK atstovui taip pat išsakė kritiką dėl Lietuvos žemės ūkio Strateginio plano 2023–2027 metams.

„Komisaro buvome priimti nuoširdžiai ir maloniai, mus išklausė. Mes apie tas bėdas pašnekėjome ir gavome pažadą, kad mums ta parama bus suteikta“, – Eltai sakė J. Sviderskis.

Jo teigimu, dėl lėšų skyrimo Lietuvos ūkininkams, EK atstovas pažadėjo svarstyti kitą savaitę.

Tiesa, kaip patikina ūkininkų atstovas, dėl konkrečios paramos sumos nesutarta, tačiau Lietuvos delegatai paminėjo, jog jiems reikia 40 mln. eurų paramos, kad galėtų išsilaikyti.

„EK pažadėjo kitą savaitę šitą klausimą pradėti svarstyti žemės ūkio departamente (EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniame direktorate – ELTA). Sumos įvardinti šiandien negalime, bet jau pats faktas, kad apie mus svarsto ir pažadas, kad bus parama suteikta, jau džiugina“, – teigė J. Sviderskis.

„Prašome padengti savikainą, kad galėtume išlaikyti ūkius ir pamaitinti Lietuvą bei parduoti galėtų prekybininkai, perdirbėjai produkciją“, – kalbėjo jis.

Ketvirtadienį su J. Wojciechowskiu susitiko Lietuvos ūkininkų delegacija – Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mingaudas Maciulevičius, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė, LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas, Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius ir ūkininkė Kasia Jankun.

Pasak J. Sviderskio, eurokomisarui išsakyta kritika dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pritaikyto paramos pieno gamintojams modelio. ŽŪM nuo balandžio 17 d. kviečia pieno ūkius teikti paraiškas išmokoms gauti, tačiau tik tiems, kurie pirmąjį metų ketvirtį už litrą pieno vidutiniškai gavo mažiau nei 35 centus.

LŽŪBA vadovo teigimu, valstybės parama reikalinga ir stambiesiems pieno gamintojams, investavusiems į savo ūkių plėtrą, gaminamos produkcijos kokybę.

Energetika, trąšos pabrango vienodai ir mažam, ir dideliam (ūkiui – ELTA). Negalima sakyti „va jis dar pragyvena“. (…) Matydami tokią situaciją ir sukiršintus žemdirbius, ypač pieno sektoriuje, važiavome į Briuselį patys pasiguosti, patys paprašyti komisaro padėti. Nes savi mums nepadeda“, – kalbėjo J. Sviderskis.

8 mln. eurų dydžio paramos priemonė sukurta reaguojant į nuo metų pradžios itin nukritusias pieno supirkimo kainas. Kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurus, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Pasak ŽŪM, į paramą gali pretenduoti 9 iš 10 Lietuvos pieno ūkių. Pasak ŽŪM, į paramą gali pretenduoti 9 iš 10 Lietuvos pieno ūkių.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas EK yra prašęs iš Europos Sąjungos Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo šalies pieno ūkiams suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol supirkimo kainos normalizuosis. Vis dėlto, prašymo J. Wojciechowskis nepatenkino.

Eurokomisarui kritikavo žemės ūkio strategiją

Pasak J. Sviderskio, Lietuvos ūkininkų atstovai taip pat prašė J. Wojciechowskio peržiūrėti ŽŪM paruoštą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

„Antras klausimas buvo, ką komisaras mano dėl strateginio plano peržiūros. Strateginis planas tikrai mūsų netenkina“, – sakė J. Sviderskis.

Jis tikino, kad ŽŪM parengtoje ateinančių 4 metų žemės ūkio strategijoje numatyta per daug ūkio aplinkos apsaugos priemonių, nepakankamai – gamybai skatinti.

Nėra taip, kad žalinimo priemonėms prieštaraujame, bet tą pasiekti galima pasiekti kitais būdais. Nebūtinai apleidžiant laukus, paliekant po tris metrus aplink griovius iš vienos ar kitos pusės (…) būtent tose našiose žemėse“, – kalbėjo J. Sviderskis.

2023–2027 m. žemės ūkio strategijoje nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos (GAAB) reikalavimų. Dalyvauti ekoschemose ūkininkams neprivaloma.

2023–2027 m. joms kasmet bus skirta 25 proc. viso 3 mlrd. eurų metinio išmokų biudžeto.

ELTA

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video