2024/04/13

 

ŠEŠIOS KARYBOS EKSPERTO IDĖJOS LIETUVAI

Savo patirtį perteikė saugumo ekspertas, buvęs Amerikos kariuomenės Europoje vadas ats. gen. ltn. Benas Hodžesas (Ben Hodges). J. Stacevičiaus / LRT nuotrauka

Kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Vilniaus saugumo forumas „Atgrasymas susivienijus“. Šis forumas Lietuvoje rengiamas aštuntą kartą. Šį kartą daugiausia dėmesio skirta kolektyvinei gynybai, aptartos problemos ir šios gynybos stiprinimo būdai.

Po 2022 m. vasario 24 d. Europa aiškiai suprato, kad dabartinė atgrasymo strategija „Atgrasymas buvimu“ nepasitvirtino, mažos NATO Europos karinės pajėgos nesuteikia tinkamo atgrasymo didžiulėms Rusijos pajėgoms, sutelktoms rytinėje Europos dalyje, įskaitant Karaliaučių ir Baltarusiją.

Kai kurios NATO šalys jau pataria pereiti prie naujos – „atgrasymo gynybos“ koncepcijos. Tai reikštų aukštesnę parengtį, didesnes išlaidas gynybai, daugiau karių, daugiau rezervų, naujas koncepcijas, geresnes pajėgas ir, svarbiausia, naują regioninio ir viso NATO bendradarbiavimo lygį.

Nomeda SIMĖNIENĖ

Konferencijoje dalyvavo ir jos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pranešimą skaitė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jonas Survila. Diskusijose dalyvavo ir savo patirtį perteikė saugumo ekspertai: buvęs Amerikos kariuomenės Europoje vadas ats. gen. ltn. Benas Hodžesas (Ben Hodges), buvęs Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius (Олексій Арестович), NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja operacijoms Burkus Senas (Burcu San) ir kiti.

Konferenciją rengė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu su Gynybos paramos fondu.

Šį kartą skaitytojų dėmesiui siūlome buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų operacijų ir pajėgų Irake, Afganistane ir Europoje vado generolo Beno Hodgeso įžvalgas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva, siekianti nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje, privalo stiprinti ir savo pačios kariuomenę, ir suformulavo šešias idėjas, ką Lietuva turėtų nuveikti laukdama vokiečių brigados.

Pasisakydamas konferencijoje B. Hodgesas pradžioje pagyrė Lietuvą, kad ji yra viena iš lyderių NATO aljanse pagal investicijas, kuri beveik nuo pradžių krašto apsaugai skiria 2 procentus BVP.

„Tačiau milžiniškas ženklas ant jūsų sienos „Mes išleidžiam 2 proc.“ nieko neduos. Esmė yra ne du procentai. Ar Lietuva yra pasirengusi apsiginti? Aš sakyčiau – ne. Esmė – ką jūs, Lietuva, darote pagal NATO sutarties 3-ąjį straipsnį.

Visi žino 5-ąjį straipsnį: ginkluotas vienos sąjungininkės užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu. O 3-asis straipsnis sako: jūs esate atsakingi už savo gynybą ir pasirengimą padėti kitiems“, – akcentavo B. Hodgesas.

Toliau pasisakydamas atsargos generolas suformulavo šešias idėjas, kaip Lietuva galėtų stiprinti savo šalies krašto gynybą.

Pirma, tai bendradarbiavimas su Lenkija.

B. Hodgesas apgailestavo, kad įžanginius žodžius konferencijoje tarusių V. Čmilytės-Nielsen ir Lauryno Kasčiūno salėje jau nebuvo.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir buvęs Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Olgos Posaškovos nuotrauka

„Jų klausčiau: kaip sekasi bendradarbiauti su Lenkija? Aš sakyčiau – ne taip ir gerai. Nes Lenkija – jūsų didelė, stipri pietinė kaimynė. Suvalkų koridorius yra su Lenkija. Reikia dirbti su Lenkija, į gynybą reikia integruoti vokiečių kovinį vienetą ir amerikiečių batalioną“, – patarė pranešėjas.

Antra – visuomenės atsparumas.

„Nežinau, kiek kartų per pastaruosius 10 metų esu buvęs Lietuvoje. Man labai patinka čia atvažiuoti. Niekada nepajuntu, kad čia būtų skubos jausmas sukurti visuomenės atsparumą, kokį matytumėte Suomijoje. Aš to nejaučiu.

Lažinčiausi, kad net 5 proc. Lietuvos gyventojų nėra paruošę savo namų blogiausiam atvejui. Nebent gal dideliems šalčiams“, – savo nuomonę išreiškė svečias, retoriškai klausdamas, kokie gi pasirengimo darbai šioje srityje padaryti.

Trečia – rezervo parengtis.

Ir čia buvęs Amerikos kariuomenės Europoje vadas negailėjo kritikos: „Lietuva turbūt turi apie 120 tūkst. karių rezervistų, įtrauktų į sąrašus. Beveik nė vienas jų nebuvo pakviestas, parengtas – nieko. Jie sąrašuose. Ši jūsų gynybos dalis nėra rengiama.

Net jei mano skaičius būtų neteisingas – padalykime perpus: 50 proc. nuo 120 tūkst. būtų 60 tūkst. Tai 12 brigadų! Jūs norite, kad Vokietija čia ateitų su brigada, o jūs patys turite personalo 12-ai brigadų?“

Jis pridūrė, kad politiniai Lietuvos lyderiai turėtų tuo pasidomėti.

Ketvirta – karinis mobilumas.

„Reikia, kad galėtume judėti taip pat greitai ar greičiau už Rusijos Federacijos pajėgas. Kiek laiko jau statome „Rail Baltica“? Iki šiol nebaigta. Neįtikėtina.
„Rail Baltica“ yra tai, kuo tankai, sunkioji technika ir amunicija atvažiuos į Baltijos šalis. Bet mes dar nebaigėme statyti šio geležinkelio“, – sakė B. Hodgesas.

Penkta – Lietuvos indėlis.

„Šįryt girdėjome tris labai, labai geras kalbas (V. Čmilytės-Nielsen, L. Kasčiūno ir J. Survilos – aut. pastaba). Visos jos buvo labai geros.
Nė vienas iš tų trijų kalbėtojų nepaminėjo: štai ką MES darome Lietuvoje. Išskyrus 2 proc. Niekas nesakė: štai ką MES, Lietuva, turime padaryti“, – toliau savo įžvalgas tęsė B. Hodgesas.

Šešta – veikimas kartu su estais ir latviais.

„Galiausiai, ir šito aš niekada nesupratau, – emocingai ir su apmaudu kalbėjo B. Hodgesas. – Nors ne, netiesa. Aš suprantu, bet mane tai erzina – Estija, Latvija ir Lietuva beveik neturi bendros ginkluotės. Noriu pasakyti, kad iki šiol jūs negalite naudoti vienas kito amunicijos!

Trys šalys – Estijos, Latvijos ir Lietuvos dydžio šalys – negali turėti trijų skirtingų rūšių šarvuočių ar haubicų. Jūs negalite sau to leisti.
Aš nesu prieš Vokietijos brigados atvykimą. Kai vokiečiai čia atvyks, galite būti tikri, kad jie bus gerai pasiruošę.

Bet prieš išeikvodami tiek daug energijos klausdami „Kur pažadėtoji vokiečių brigada?“ – aš ką tik jums daviau šešias idėjas, ką jūs turėtumėte nuveikti čia, kol laukiate bundesvero atvykimo.“

Lietuvos politikų reakcija į Beno Hodgeso kritiką

Lietuvos diplomatijai vadovaujantis Gabrielius Landsbergis sako, kad į buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką reikia įsiklausyti. Pasak ministro, didelę patirtį turintis JAV atsargos generolas turi mandatą išsakyti pastabas Lietuvai saugumo klausimais.
Tokia G. Landsbergio nuomonė šiek tiek skiriasi nuo reakcijų, kurias komentuojant B. Hodgeso kritiką išsakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jų teigimu, pastabų Lietuvai pastarąją savaitę išsakęs B. Hodgesas veikiausiai neturėjo naujausios informacijos apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtį.

„Pastabas, kurias girdime iš savo partnerių šioje ar kitoje Atlanto pusėje, turime priimti rimtai. Žmonės, gynybos srityje dirbę ne vienerius metus, rūpinęsi Lietuvos saugumu, turi šį tą pasakyti ir turi tam mandatą ir galimybę“, – ketvirtadienį bendroje Lietuvos ir Prancūzijos ministrų konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Visgi, pasak jo, reikėtų įvertinti tai, kad Lietuva daro sprendimus, didinančius šalies saugumą. Pavyzdžiui, 2023 m. pabaigoje Lietuva krašto apsaugai jau gali skirti 2,7 proc. nuo BVP. Be to, Lietuva ėmė plėtoti infrastruktūrą, kuri būtina NATO partneriams dislokuoti savo pajėgas šalyje.

„Taigi galime pasigirti, pasidžiaugti ir parodyti, ką tikrai turime. Tačiau tai nereiškia, kad jau viskas padaryta ir dabar galime rankas susidėti ir ramiai laukti. Reikia eiti toliau: turime labai rimtai kalbėti apie fortifikacijas, apie platesnius įsipareigojimus dėl regioninės gynybos, turime kalbėti apie didesnį partnerių įsitraukimą mūsų regione. Apie tai kalbėjome ir su Prancūzijos užsienio reikalų ministre. Kitaip tariant, kova už mūsų regiono saugumą tol, kol režimas Rusijoje ir Baltarusijoje nepasikeis, neturi sustoti. Mes privalome kiekvieną dieną dirbti, kad Lietuva būtų saugesnė“, – apibendrino G. Landsbergis.

Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos neparemtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo, kad Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.

„B. Hodgesui dar nebuvo žinoma idėja apie lietuviškos divizijos kūrimą, apie papildomus įsigijimus. Jis nežinojo ir apie pastaraisiais dvejais metais mūsų sudarytus bendrus sandorius su Latvija ir Estija. Dėl bendrų įsigijimų jis kėlė klausimą, ar deriname su sąjungininkais. Iš tikrųjų mes deriname, darome, kas yra įmanoma, kad būtų didesni bendri įsigijimai. Bet ekspertai nebūtinai viską gali žinoti“, – detalizavo A. Anušauskas.

Visgi B. Hodgeso ir A. Anušausko pasisakymai įžiebė diskusiją Vyriausybėje.

Krašto apsaugos ministrą sukritikavo Ministrės Pirmininkės patarėjas Vaidas Navickas teigdamas, kad generolui leitenantui buvo žinomi Lietuvos planai kurti karinę diviziją.

V. Navickas tvirtino, kad apie tai B. Hodgesą prieš susitikimą Vilniuje informavo ir pats.

Rengiant straipsnį naudota Lietuvos Respublikos Seimo videomedžiaga „Vilniaus saugumo forumas 2023“ ir Eltos inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video