2023/02/09

 

APIE SAUGUMĄ PER UKRAINOS IR LIETUVOS PRIZMĘ

Pasibaigus Asamblėjos posėdžiui Lietuvos delegacija aplankė tris Ukrainos miestus, kuriuose siautėjo juos užpuolusios šalies kariai.

Pamatyti karo niokojamą šalį savo akimis, pajusti ten gyvenančių ir dirbančių žmonių nuotaikas ne tas pats, kaip į tai žvelgti per vaizdo įrašą. Susidūrimas su karo realybe keičia žmonių požiūrį, mąstymą. Visa tai patyrė ir kupiškėnas Seimo narys, vienas iš Seimo Pirmininkės pavaduotojų Jonas Jarutis, prieš porą savaičių apsilankęs Ukrainoje, kur vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos delegacijų susitikimas.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Stiprinami tarpparlamentiniai ryšiai

J. Jarutis papasakojo apie vizitą Ukrainoje ir išsakė savo įžvalgas, ar šiandien galime jaustis saugūs Lietuvoje. Pasak jo, siekiant stiprinti Lietuvos ir Ukrainos tarpparlamentinius ryšius, taip pat įvertinus būtinybę svarstyti aktualius tarptautinių santykių klausimus, 2003 metų kovą nuspręsta įsteigti Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėją. Pirma Asamblėjos sesija vyko įsteigimo metų spalio 1 dieną.

Jonui Jaručiui ranką spaudžia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Beveik dešimt metų Asamblėja neveikė. Džiugu, kad po ilgos pertraukos vėl pavyko suaktyvinti šios Asamblėjos veiklą.

„Sprendimus svarbiais valstybiniais, tarptautiniais klausimais priima abiejų šalių vyriausybės, parlamentai, o per šios Asamblėjos posėdžius aptariami konkretūs tarpusavio bendradarbiavimo klausimai, kokios paramos reikia civilinei ar karinei infrastruktūrai ir kitiems dalykams. Antai Lietuva Ukrainai padės statyti mobilią gyvenvietę ir mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidės prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų“, – sakė J. Jarutis.

Jam kalbantis su Kyjivo meru Vitalijumi Kličko, paaiškėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos, dėl karo Ukrainoje trejus metus vaikai rimtai nesimokė. Vėliau tai gali būti didelė problema.
Taigi įvairių mokyklinių priemonių, įrangos poreikis taip pat yra labai didelis.

Susitikime su Kyjivo meru Vitalijumi Kličko (kairėje).

Rusijai intensyviai pradėjus atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, šiuo metu, kaip teigė energetikos ministras Hermanas Haluščenko, sugadinta apie 50 proc. tokių objektų.

Tad Ukrainai dabar, pasak J. Jaručio, labiausiai reikia elektros generatorių, akumuliatorių, šiltų drabužių ne tik kariams, bet ir civiliams gyventojams. Juk artinasi žiema.

Tikrovė keičia suvokimą

J. Jarutis prisipažino, kad iš pradžių gana skeptiškai vertino įvairių šalių politikų lankymąsi Ukrainoje karo metu. Bet per Asamblėją patirti įspūdžiai šią nuomonę pakeitė.

„Nuvykęs suvokiau, kaip svarbu ukrainiečiams, kad pas juos lankytųsi kitų šalių delegacijos, kad savo akimis jų nariai pamatytų baisius karo padarinius, kad apie tai sužinotų visas pasaulis ir kad juos palaikytų kovoje su okupantais. To gyvo ryšio niekaip negali atstoti virtualus bendravimas. Mūsų, Europos Sąjungos šalių, buvimas ten įvairiomis formomis jiems yra tarsi skydas. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas Rusiją pripažins teroristine valstybe. Po šio žingsnio turėtų sekti kitas – didesnė parama Ukrainai kovoje su tuo terorizmu“, – vylėsi pašnekovas.

Pasibaigus Asamblėjos posėdžiui Lietuvos delegacija aplankė tris miestus, kuriuose siautėjo juos užpuolusios šalies kariai.

Pasak J. Jaručio, Buča, Irpinė, Borodianka – pavadinimai miestų, kurių prieš metus daugelis žmonių gal net nebuvo girdėję, dabar jie žinomi visose demokratinio pasaulio šalyse. Šiuo metu tuose miestuose viskas, kiek įmanoma, sutvarkyta. Jei ne per pusę perskeltas namas ar labai gili duobė viduryje gatvės, nelabai gali iš pirmo žvilgsnio ir suprasti, kaip buvo nusiaubti tie miestai. Ukrainiečiai labai stengiasi viską išvalyti, sutvarkyti, kad gyvenimas kuo greičiau grįžtų į buvusias vėžes. Visi ten žuvę žmonės pagarbiai palaidoti. Jiems projektuojami memorialai.

„Labai sukrečia aplinkinių pasakojimai, ką jiems teko išgyventi, ir vaizdinė informacija. Prie suniokotų miestų vaizdų neįmanoma priprasti. Su niekuo dėtų žmonių naikinimu negalima susitaikyti.
Tikiu, kad Ukraina ir jos žmonės nugalės juos užpuolusį blogį. Tikiuosi, ši diena jau ne už kalnų“, – kalbėjo politikas.

Taip manyti jam padeda sutiktų ukrainiečių ryžtas, nusiteikimas nugalėti priešą. Daug pasako ne tik jų žodžiai, bet ir laikysena, kūno kalba.
Kartais šios tautos pastangos yra lyg Sizifo darbas. Antai būna, kad sutvarko elektros perdavimo linijas, o po paros antrą kartą jos vėl suniokojamos. Vėl kantriai vyksta jų atstatymas. Tie darbai tęsiasi dieną naktį.

„Simboliška ir įsimintina, kad mūsų vizitas vyko tuomet, kai Ukraina atkovojo dalį savo teritorijos. Ukrainiečiai moka būti atkaklūs, kovodami dėl savo tikslo, jie moka būti stiprūs net sunkią akimirką. Visgi pergalių džiaugsmas primena, kad iš pradžių laukia daug kovų, o po to bus dar daug darbų atkuriant įprastinį šalies gyventojų gyvenimą“, – kalbėjo J. Jarutis.

Pasak jo, ukrainiečiai pasirengę viskam. Kyjive visur prie Parlamento, Vyriausybės įstaigų sudėti smėlio maišai. Atrodo lyg kokiame filme. Bet gyvenimas Kyjive tęsiasi. Kavinėse pilna žmonių. Visi prisitaikę prie gyvenimo karo sąlygomis. Dažnai nebūna elektros. Kartais ji sąmoningai išjungiama, kad sistema galėtų persikrauti. Ten nuo 11 iki 5 valandos įvesta komendanto valanda. Gatvėse visur užtvaros, patikrinimo postai.

„Žinoma, yra ir diversantų, ir juos palaikančių, bet su tais dalykais ukrainiečiai neblogai susitvarko. Šiandien negirdėti ir opozicijos, bet tai nestebina. Karo sąlygomis nacionalinis saugumas yra prioritetas. Lietuvoje irgi visos politinės partijos tuo klausimu sutaria“, – teigė pašnekovas.

Ar galime būti ramūs

J. Jarutis yra ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Paklaustas, ar po incidento Lenkijoje, kai nukritus iš karo zonos paleistoms raketoms, žuvo du gyventojai, Lietuvoje galime ramiai miegoti, politikas sakė, kad yra padidinta šalies kariuomenės parengtis. Turime keletą vidutinio ir trumpesnio nuotolio oro gynybos sistemų, haubicų, kitos modernios ginkluotės. Planuojama jos įsigyti ir daugiau. Ar galime viskuo pasidalyti su ukrainiečiais, tai politikams turi patarti karinė vadovybė. Į jos karinį patarimą politikai turėtų atsižvelgti. Su Ukraina dalijomės ir dalysimės viskuo, kuo tik galėsime.

Anot pašnekovo, emocijos kartais prasiveržia į viršų, bet reikia pagalvoti ir apie savo šalies gynybą. Turime sugebėti apsiginti, kol sulauksime didesnės paspirties. Šiuo metu Lietuva turi apie 20 tūkst. karių. Dar yra didelis savanorių, šaulių potencialas. Antai kitais metais padidintas Šaulių organizacijos finansavimas. Jiems skirta 3,6 mln. eurų. Turime 500 Jungtinių Amerikos Valstijų karių rotacines pajėgas, Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrina NATO sąjungininkų naikintuvai. Reaguojant į Rusijos pradėtą karą ir invaziją į Ukrainą, sąjungininkų oro pajėgų laikysena yra sustiprinta. Taip pat Lietuvai priskirti Vokietijos brigados pajėgumai. „Šiuo metu mums nėra grėsmės. Manau, kad Rusija dabar turi daugiau problemų Ukrainoje. Žinoma, egzistuoja visokių provokacijų tikimybė“, – išsakė savo nuomonę J. Jarutis.

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video