2022/12/03

 

ADRIJUS IŠ KREPŠINIO SEMIASI GERŲ EMOCIJŲ

Adrijus Totoris aktyviai žaidžia krepšinį. Autorės nuotrauka

Vaikystėje Adrijus Totoris žaidė futbolą, bet paėmęs į rankas krepšinio kamuolį, jo nebepadėjo. Pamažu, kryptingai ir daug dirbdamas jis tobulėja šiame sporte. Šešiolikmetis šiandien žaidžia su krepšinio klubo „Kupiškis“ komanda Regionų krepšinio lygoje, su Utenos komanda Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje. Adrijus pabrėžia, kad krepšinis jam dabar svarbiausias dalykas.

Jurga BANIONIENĖ

Keliose lygose

Laiko pasikalbėti A. Totoris rado po pamokų. Joms pasibaigus, jis kasdien skuba į krepšinio treniruotes ne tik Kupiškyje, bet ir du kartus per savaitę važinėja į Uteną. „Šiais metais pradėjau žaisti Utenos komandoje, o krepšinio klubo „Kupiškis“ komandos narys esu trečius metus. Aš čia vienas jauniausių žaidėjų, dabar turime dar du jaunus Gustą Lesmonavičių ir Mantą Griciūną, o kiti vyresni. Pradžioje buvo baugu treniruotėse, bet kai pradėjau bendrauti su visais krepšininkais, jie man daug padėjo. Įdomu, kai turi iš ko mokytis“, – pabrėžė jaunasis krepšininkas.

Patekimas į šią komandą Adrijui ir džiaugsmas, ir didelis įvertinimas. „Tai įpareigoja, dėl to esu laimingas“, – sakė pašnekovas.

Gavęs pasiūlymą žaisti Utenoje, iškart sutiko. Norėjo tobulėti jį žavinčioje srityje, o 2006 metais gimusių vaikų krepšinio komandos Kupiškyje nebuvo. „Dabar žaidžiame Moksleivių krepšinio lygos A divizione. Į Uteną važinėju pirmadieniais ir ketvirtadieniais kartu su Tomu Urbanovičiumi. Su komanda susibendravome. Sezoną kol kas pradėjome be pergalių“, – kalbėjo A. Totoris.

Futbolą išmainė į krepšinį

Pokalbiui pakrypus apie tai, kaip krepšinis atėjo į jo gyvenimą, Adrijus sakė, kad pradžioje buvo susižavėjęs futbolu, žaidė jį nuo pirmos klasės. „Trečioje ar ketvirtoje klasėje tėtis mane labai ragino žaisti krepšinį. Iš pradžių nenorėjau, bet kai nuėjau į pirmą treniruotę, pasidarė įdomu, radau draugų, pamačiau, kad krepšinis įdomesnis negu futbolas, tad jį mečiau“, prisiminė A. Totoris.

Tiesa, ne iš karto, bandė derinti abi šias sporto šakas, lankė ir futbolo, ir krepšinio treniruotes, bet suprato, kad reikia rinktis vieną.

Šio sprendimo tikrai nesigaili. Pirmu Adrijaus krepšinio treneriu tapo Klaidas Miciūnas. Pasitreniravęs Kupiškyje, dalyvavęs Moksleivių krepšinio lygos U12 čempionate „Pirmasis iššūkis“, jis netrukus išvyko žaisti į Panevėžį.

„Trejus metus žaidžiau pas trenerį Aurimą Puodžiūną su savo metų vaikų krepšinio komanda. Tapome Moksleivių krepšinio lygos U12 čempionato „Pirmasis iššūkis“ Lietuvos čempionais. Tie pirmi metai buvo geri, antri irgi, bet paskui sekėsi prasčiau, grįžau atgal į Kupiškį“, pasakojo gimnazistas.

Dienotvarkė – įtempta

Adrijus krepšinio kamuolį į rankas ima kone kasdien. Po pamokų skuba pas močiutę, pavalgo, pailsi, paruošia pamokas ir lekia į krepšinio treniruotę. Tad namo grįžta tik apie aštuntą devintą valandą vakare, kai važiuoja į Uteną, dar vėliau. Paklaustas, ar nepavargsta, jis tikino, kad poilsiui, jei nėra varžybų, lieka savaitgalis. „Būna, kad nebegaliu, tada nenueinu į treniruotę, bet stengiuosi tuo nepiktnaudžiauti“, – šypsojosi jaunasis krepšininkas.

Žaidžiant krepšinį, A. Totorio manymu, svarbiausia ne fiziniai duomenys, o protas. „Gali būti fiziškai stiprus, bet jei nebūsi protingas aikštelėje, nieko neišeis. Yra daugybė derinių, turi mokėti skaityti žaidimą“, – pabrėžė jis.

Adrijus krepšinio aikštelėje užima įžaidėjo poziciją. Džiaugiasi, nes tenka imtis iniciatyvos, dažnai turėti kamuolį rankose, atlikti derinius klausant trenerio nurodymų.

Paklaustas, ar turi krepšinio pasaulyje žaidėjų, kuriais žavisi, kurių žaidimą stebi, A. Totoris teigė, jog nieko neišskirtų. Labiausiai imponuoja pirmojo trenerio K. Miciūno pavyzdys, žavisi ir savo dabartinio trenerio Alvydo Puzelio darbu.

„Aš pats žiūriu krepšinį, juo domiuosi. Stebėdamas varžybas dažniausiai sergu už „Žalgirio“ krepšinio komandą, stengiuosi visada stebėti šios komandos ir „Ryto“ varžybas, taip pat žiūriu Eurolygą“, – sakė jis.

Nors tai Adrijui yra kaip poilsis, stengiasi sekti įžaidėjų darbą ir semtis patirties.

Jaučia euforiją

Jis labai džiaugiasi savo krepšinio treneriais. Pašnekovo manymu, krepšininko kelyje jie užima svarbią vietą, ne tik moko, bet ir motyvuoja, ragina dirbti.

„Vasarą sudaro programas, eidavome ant piliakalnio, sportuodavome, daug visokių pratimų atlikdavome. Tikrai įdomu. Žaidžiant krepšinį svarbiausia tai, kad būtų geros emocijos. „Kupiškio“ krepšinio komandoje visi esame savi, kupiškėnai, turime tik kelis naujus žaidėjus iš Vilniaus. Man ten gera, pabendraujame, kartais visi drauge nueiname pasižiūrėti kokių nors varžybų“, –  kalbėjo jaunasis krepšininkas.

Pasak Adrijaus, smagu, kai pasižiūrėti varžybų susirenka daug žmonių. Nors į krepšinio aikštelę treneris jį išleidžia vis dažniau, net ir sėdėdamas ant žaidėjų suolelio jaučia euforiją.

Dabar yra dešimtokas, po dvejų metų teks palikti gimtąjį Kupiškį, bet jis vylėsi, kad ir toliau galės žaisti kitoje krepšinio komandoje, galbūt savo mokymo įstaigos. Bet komandoje „Kupiškis“ labai norėtų likti.

Apie būsimas studijas vaikinas irgi kartais susimąsto. „Didelių ir konkrečių planų kol kas neturiu, bet ketinu sekti tėčio pėdomis, tapti policininku, antras variantas būtų inžinerija“, – kalbėjo gimnazistas.

Mokslai Adrijui sekasi neblogai, jo mokymosi vidurkis – 8. Be jokios abejonės, mėgstamiausia pamoka – kūno kultūra, bet patinka ir matematika, chemija, istorija. „Mokymosi krūvis didelis, bet laiko viskam užtenka, jo randu ir mokslui, ir krepšiniui. Jei matau, kad nespėju pasimokyti prieš treniruotes, tada keliuosi anksčiau“, – teigė pašnekovas.

Didžiausia gerbėja – močiutė

Nors vaikinui krepšinis yra svarbus dalykas, jis turi ir daugiau užsiėmimų. Laisvalaikiu, vasaromis žaidžia tinklinį, dažniausiai su draugais. Taip pat savarankiškai išmoko groti gitara. Tam pasitarnavo nuotolinis mokymas. Kai teko visą laiką leisti namie, buvo patyręs kojos traumą ir negalėjo žaisti krepšinio, tėčiui pasiūlius paėmė į rankas gitarą. Pamėgino, internete pasidomėjo, draugas, grojantis šiuo muzikos instrumentu, davė patarimų, taip ir pavyko išmokti. Adrijus sakė, kad kartais mėgsta susirinkusiems draugams ja pagroti, tik kad gitara jiems nelabai patinka.

Beje, apie traumas. Kaip ir daugeliui sportininkų, taip ir Adrijui nepasisekė jų išvengti. Turėjo problemų dėl kairiojo kojos kelio, pusę metų negalėjo žaisti krepšinio. „Gydytojai sakė, kad tiesiog buvo per daug fizinio krūvio, reikėjo poilsio. Įtvarą nešiojau, bet paskui vėl galėjau žaisti. Dabar viskas gerai. Žinoma, kartais skauda ir raumenys, bet man patinka, vadinasi, gerai pasportavau“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas labai džiaugėsi savo tėvų, artimųjų palaikymu. Adrijaus tėvai jį lydi į visas krepšinio varžybas, taip pat kartu stengiasi važiuoti teta, močiutė. „Mano močiutė labiausiai mane ir palaiko, ji medikė, jei skauda kelį, tuoj patepa, ateinu po pamokų, pietūs visada išvirti. Ji yra mano didžiausia prižiūrėtoja ir palaikytoja“, – šypsojosi A. Totoris.

Perspektyvus jaunas žaidėjas

Pakalbinome ir krepšinio komandos „Kupiškis“ trenerį A. Puzelį. Apie savo auklėtinį jis atsiliepė teigiamai.

„Puikus jaunas vaikinukas. Jis aktyviai žaidžia krepšinį, juo domisi, kaip ir visa šeima. Turėjo galimybes žaisti pirmame divizione prieš kelerius metus Panevėžio komandoje, po to grįžo ir sportuoja čia, Kupiškyje, taip pat važinėja į Uteną. Antri metai atstovauja ir Regionų krepšinio lygos komandai „Kupiškis“. Pernai buvo daugiau statistas, o šiemet nusipelno minučių aikštelėje, mes, komandos vadovai, aš, matome, kad tai vienas perspektyviausių jaunųjų Kupiškio žaidėjų, kuris po metų dvejų bus tvirtas komandos narys. Žinoma, tokių metų krepšininkui dar trūksta žaidybinės patirties, situacijų skaitymo, fizinės jėgos, bet jis eina tinkama linkme ir ateityje bus perspektyvus žaidėjas“, – sakė A. Puzelis.

Jam antrino ir pirmas Adrijaus treneris K. Miciūnas: „Labai geras vaikas. Jo, kaip krepšininko, perspektyvos, turbūt, nemažos, jei tik bus daug darbo ir noro. To jam užtenka. Adrijus dar jaunas, jam viskas prieš akis, viskas – paties rankose.“

Pašnekovas, tik pradėjęs treniruoti Adrijų, pastebėjo, kad jis kitoks nei visi vaikai, daugiau dirba, pasilikdavo ir po treniruočių, klausdavo patarimų. Tad viskas sėkmingai dėliojosi ir toliau.

„Komandoje „Kupiškis“ Adrijui sekasi neblogai, čia lygis šiek tiek aukštesnis negu Moksleivių lygoje, kiekvienam vaikui atrasti savo vietą tarp vyrų nelengva, bet viskas po truputį dėliojasi, tai jau aukštesnis laiptelis. Adrijus eina į priekį, tampa komandos nariu. Dar tik pirmas sezonas, kai daug žaidžia, ir išvis antras sezonas, kai pas mus komandoje, tai su kiekvienais metais jo rolė tik didės“, – teigė K. Miciūnas.

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video