2023/12/03

 

MOKSLININKEI – GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS

Gintarė Kručaitė gimtuosiuose Paketuriuose. Autorės nuotrauka

Šių metų birželį septynios iškilios Baltijos šalių mokslininkės paskelbtos L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (For Women in Science) apdovanojimų nugalėtojomis. Konkurso Lietuvoje laimėtojų laurai ir premija atiteko Kauno technologijos universiteto tyrėjai dr. Gintarei Kručaitei. Organinių puslaidininkių laboratorijos mokslo darbuotoja – kupiškėnė, kilusi iš Paketurių.

Jurga BANIONIENĖ

Už indėlį į visuomenės pažangą

Su Gintare susitikome jos gimtuosiuose namuose, į kuriuos, kai tik turi laisvo laiko, stengiasi grįžti.

Pokalbį pirmiausia ir pradėjome nuo šio garbingo apdovanojimo. Programa „Moterims moksle“ talentingos mokslininkės skatinamos tęsti tyrimus ir pagerbiamos už indėlį į visuomenės pažangą. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir nacionalinėmis UNESCO komisijomis.

Konkurso laimėtojomis šiemet tapo dvi Lietuvos tyrėjos – Kauno technologijos universiteto mokslininkė dr. G. Kručaitė ir doktorantė Greta Jarockytė. Vertinimo komisija pabrėžė, kad „Moterims moksle“ apdovanojimais pagerbtos moterys svariai prisideda prie mokslo pažangos įvairiose srityse – nuo nanomedicinos tyrimų onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje iki OLED (angl. organic light-emitting diodes / organiniai šviestukai) prietaisų efektyvumo didinimo ir efektyviausių įrenginių prototipų kūrimo.

Kauno technologijos universiteto tyrėja dr. Gintarė Kručaitė.

Tai vienintelė paramos programa, skirta mokslininkėms Baltijos šalyse. Ši programa skatina jų profesinį tobulėjimą, padėdama siekti naujų tikslų ir kurti tiek mokslo, tiek visuomenės labui.

Tarptautinė programa „Moterims moksle“ buvo pradėta 1998 metais. Nuo tada „L’Oréal“ įmonių fondas ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO įsipareigojo didinti moterų, atliekančių mokslinius tyrimus, skaičių. Jau dvidešimt ketverius metus L’Oréal-UNESCO programa „Moterims moksle“ veikia tam, kad pagerbtų ir lydėtų tyrėjas jų svarbiausiais gyvenimo momentais, reikšmingai prisidedant prie mokslo raidos ir lyčių lygybės šioje srityje.

Programos „Moterims moksle“ apdovanojimai. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Apdovanojimų kraitis

G. Kručaitė savo kandidatūrą šiam apdovanojimui gauti teikė ne pirmą kartą, taip pat ir 2017 metais. Tada buvo kelerių metų pertrauka. Prasidėjus pandemijai, kai turėjo daugiau laiko dirbdama namuose skirti mokslinei veiklai, vėl ryžosi tai padaryti.

„Kad esu apdovanota, sužinojau viešėdama Graikijoje, atostogų paskutinę dieną sulaukiau skambučio iš Estijos. Labai apsidžiaugiau, nes laimėjimai, ypatingai – ir piniginis, pagerina gyvenimą. Tik kai grįžau į darbą, supratau, koks tai rimtas įvertinimas, prasidėjo interviu, straipsniai, truputį išsigandau, nes visa tai – nauja“, – šypsojosi pašnekovė.

Solidžią piniginę premiją – 6 tūkst. eurų pelniusi G. Kručaitė jau svarstė, kur juos investuos. Turi svajonę, kurios išduoti nenorėjo.

Tai ne vienintelis mokslininkės įvertinimas. 2017 m. disertaciją apgynusią G. Kručaitę su dar devyniais geriausiomis pripažintų disertacijų autoriais apdovanojo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jos disertacija – „Elektroaktyvūs substituotas karbazolil- ir fluorenilgrupes turintys dariniai organiniams šviestukams“.

Mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, pagerinančias įvairiuose prietaisuose plačiai naudojamų organinių šviestukų charakteristikas, bet ir patentavo jas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Taip pat ji yra įvairių Lietuvos mokslų akademijos rengiamų konkursų laimėtoja.

„Apdovanojimų turiu nemažai, tiesiog šis – „Moterims moksle“ yra labiau garsinamas, sulaukiau daug dėmesio. Aš visą laiką dirbu toje pačioje srityje – organinės sintezės, OLED prietaisų. Tai organiniai šviesos diodai – elektroaktyvios medžiagos, kurios pritaikomos ekranams, apšvietimui. Visą technologiją ir tobuliname. Vienintelis dalykas, ko nedarome savo universitete, nekuriame prototipų, pagamintus junginius siunčiame į Taivaną ir prietaisų prototipai formuojami ten“, – pasakojo pašnekovė.

Programos „Moterims moksle“ nugalėtojų laurus ir pelnė naujų organinių elektroaktyvių medžiagų, skirtų energiją taupančioms OLED technologijoms, tyrimas. Nepaisant pastarojo meto pažangos, OLED prietaisai nėra gana efektyvūs, norint pagerinti jų efektyvumą, pagrindinis tyrėjų darbo uždavinys yra naujų elektroaktyvių medžiagų sintezė, gryninimas ir savybių tyrimas.

Siekiant rasti efektyviausias medžiagas ir sukurti efektyviausius įrenginių prototipus, atliekami medžiagų tyrimai ir OLED prietaisų formavimas, charakterizavimas ir optimizavimas.

Programos „Moterims moksle“ nugalėtojai laurus pelnė naujų organinių elektroaktyvių medžiagų, skirtų energiją taupančioms OLED technologijoms, tyrimas. Tomo Kaunecko nuotrauka

Sėkmės formulė – daug dirbti

Pradėjus kalbėti, kaip ir kodėl pasirinko būtent chemiją, G. Kručaitė prisipažino, kad mokykloje mokėsi vidutiniškai.

„Niekada nebuvo taip, kad visą laiką sėdėčiau prie knygų, man įdomiau buvo aktyvus laisvalaikis. Chemija, biologija patiko labiausiai. Esu toks žmogus, kuris mėgsta gauti rezultatą, o pasirinktoje srityje taip ir yra. Jei rezultatai geri, jie motyvuoja dirbti toliau. Žinojau, kad į mediciną tikrai nestosiu, nes kraujas nepatinka.

Rinktis chemiją paskatino tėvai, nes iškart po mokyklos studijuoti net nenorėjau. Jie labai bijojo, kad neišvykčiau į užsienį, nes buvo tokių minčių. Pasirinkau taikomąją chemiją Kauno technologijos universitete.

Pradžioje planavau baigti tik bakalauro studijas, bet ketvirtame kurse, pradėjus daryti savo baigiamąjį darbą, jis labai įtraukė, sekėsi, baigiau taikomosios chemijos magistrantūros studijas, tada įgijau ir medžiagų inžinerijos daktaro laipsnį“, – pasakojo G. Kručaitė.
Ji teigė tikrai negalvojusi, kad taps mokslininke.

Magistrantūros studijas pasirinko todėl, kad jau buvo pasiekusi gerų mokslinių rezultatų, paskatino ir draugė.

„Viskas įvyko natūraliai, bet – per sunkų darbą. Kaip ten bebūtų, žmonės, kurie yra kažką pasiekę, nebūtinai moksle, teigia, kad 90 proc. lemia sunkus darbas, 10 proc. – sėkmė. Visiškai tam pritariu“, – pabrėžė pašnekovė.

Namie tiesiog dukra ar draugė

Šiuo metu G. Kručaitė yra Kauno technologijos universiteto mokslo darbuotoja. Universitete dirba nuo ketvirto bakalauro kurso – daugiau nei dešimtmetį.

Paklausta, kaip bėga mokslininkės darbo diena, ji pasakojo, kad kasdien daug laiko skiria mokslinių straipsnių analizavimui, taip pat darbui laboratorijoje.
Žinoma, dažnai dalyvauja įvairiuose seminaruose, tarptautinėse konferencijose, daug keliauja po pasaulį ir pristato savo darbų rezultatus.

Rugsėjį jos laukia kelionė į Estiją, yra tekę būti Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse.

Dažnai girdime, kad moterų moksle yra mažiau nei vyrų, jos turi mažesnes galimybes, sunkiau suderinti socialines atsakomybes. Pašnekovės manymu, mokslininkų, ir vyrų, ir moterų, skaičius panašus, bet vyrams lengviau.

„Dabar žmonės vertinami pagal savo pasiekimus, ne pagal lytį. Karjeros siekti ir viską derinti gali kiekvienas, nuo paties priklauso, kam norėsi, visada rasi laiko, viskas įmanoma“, – savo nuomonę išsakė G. Kručaitė.

Mokslininkė teigė, kad žavisi savo darbu ir atiduoda jam visas savo jėgas, bet užvėrusi laboratorijos duris stengiasi apie jį nebegalvoti ir ilsėtis.
Ji sakė, kad mokslų daktarė yra tik savo darbe, namie, su artimaisiais, draugais – dukra, draugė, tiesiog Gintarė.

„Laipsnis universitete svarbus, bet šiaip aš jam neteikiu didelės reikšmės“, – šypsojosi G. Kručaitė.

Kosmetika – tik natūrali

Įdomu buvo su kraštiete pasikalbėti ir apie laisvalaikį. Vienas didžiausių Gintarės pomėgių – išties retas. Jau keletą metų ji verda hidrolatus, gamina kietus šampūnus ir kitokias grožio priemones, kurias naudoja pati.

Turėjusi daug problemų dėl plaukų slinkimo ir atradusi natūralius produktus, labai džiaugiasi. Plaukas, anot pašnekovės, labai įpranta prie įvairių chemikalų, kuriuos naudojame, jie išplauna natūralius riebalus.

Pradžioje naudojant kietus šampūnus, plaukui reikia prisitaikyti, jie atrodo tarsi neplauti. Bet paskui rezultatas tampa matomas. Palaipsniui Gintarė atsisakė ir kitos kosmetikos. Dabar naudoja tik pačios gamintą, kosmetikos parduotuvėse nieko neperka.

Taip pat ji labai mėgsta keliones. Renkasi ne tik Lietuvą, bet ir užsienį. Pašnekovės manymu, tai neįkainojama patirtis, galimybė pamatyti kažką naujo, susipažinti su kultūra, gamta.

„Man tikrai negaila tam pinigų, negaliu pasakyti, kad daug kur esu buvusi, bet viešėjau Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. Viena įsimintiniausių kelionių – po Izraelį, visas šventas vietas“, – džiaugėsi pašnekovė.

Dar G. Kručaitę žavi ekstremalus sportas – yra tekę šokti su virve iš didelio aukščio, skraidyti su parasparniu, važinėti kartingais, bagiais.

Kai tik turi laisvo laiko, ji stengiasi grįžti pas tėvus į gimtuosius Paketurius. Laukia ir darbai – visi augalai, kuriuos naudoja hidrolatų gamybai, auginami būtent čia.

„Pajuodupėje yra mūsų sodyba, ten turiu visokių žolelių pasisodinusi, tad reikia jomis rūpintis. Auginu levandas, čiobrelius, šalavijus, mėtas, melisas, pelynus. Šis daržas nedidelis, bet man užtenka. Dar mama medetkų pasodina“, – kalbėjo Gintarė.

Ji sakė, kad grįžti iš didmiesčio į kaimą labai gera. Čia pailsi nuo miesto triukšmo.

Įvairių pomėgių turinti mokslininkė mėgsta ir ekstremalius pojūčius. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video