2023/02/05

 

PRIVALOMA REGISTRACIJA IR DAR VIENAS MOKESTIS

Kristinos Valytės nuotrauka

 Seimas nusprendė, kad daugiau nei 10 m3 per parą ežerų, upių ir kitų paviršinių vandens telkinių vandens sunaudojantys gyventojai nuo 2024 m. privalėtų registruotis, o daugiau kaip 100 m3 – mokėti specialų mokestį.

Šį dviejų įstatymų pakeitimo projektą inicijavo Aplinkos ministerija. Už Vandens įstatymo pakeitimus balsavo 69, prieš 12, o susilaikė 30 Seimo narių. Tuo metu Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą palaikė 67 parlamentarai, 12 balsavo prieš, o susilaikė – 18 Seimo narių.

Projekte numatyta, kad 2024 m. pradžios registruotis Aplinkos apsaugos agentūroje ir savo lėšomis vykdyti paviršinio vandens naudojimo apskaitą būtų reikalaujama, jei vidutinis jo sunaudojimas per parą viršytų 10 m3.

Nuo šios ribos taip pat būtų privaloma iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo ir per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaita. Registruotis privalėtų ir mažosios hidroelektrinės. Sunaudojamo vandens kiekis būtų apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus.

Registracijos nereiktų naudojantiems mažiau nei 10 m3 paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, taip pat jei vanduo siurbiamas iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio. Naujoji tvarka nebūtų taikoma ekstremaliųjų situacijų atveju ir gesinant gaisrus.

Tuo metu mokestis už sunaudotus gamtos išteklius, siurbiant daugiau kaip 100 m3 paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, įsigaliotų nuo 2024 sausio 1 d.

Konservatorius Audrius Petrošius prieš balsuojant akcentavo, kad pakeitimai yra svarbūs, kadangi bus įteisinta sunaudojamų vandens išteklių inventorizacija. Jis patikino, kad naujas apmokestinimas nepalies smulkių ūkininkų ir paprastų gyventojų.

„Tam tikros finansinės prievolės atsiras tik itin stambiems subjektams, suvartojantiems daugiau nei 100 m3 vandens per vieną parą. Kalbama tik apie labai stambius ūkininkus“, – teigė A. Petrošius.

Frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė pasisakęs prieš, kadangi priimant šį paketą nėra numatyta atskirų lėšų jo įgyvendinimui, nėra aišku, kas administruos naująjį mokestį, kaip bus apskaitomas apmokestinamas vandens kiekis.

„Pasisakau prieš dėl šio įstatymo neišpildymo“, – tvirtino A. Butkevičius.

Jo frakcijos kolega Kęstutis Mažeika kritikavo įvedamą privalomą panaudojimo apskaitą, kadangi dėl to išaugs biurokratinė našta paviršinį vandenį naudojantiems gyventojams.

„Vykdant apskaitą reikės įsirengti skaitiklius, reikės rinkti duomenis, atvažiuos patikrinti. Metrologinė patikra ir visi kiti dalykai turbūt tikrai yra papildomas biurokratinis darbo vietos kūrimas ir tai yra turbūt prie šios ekonominės situacijos visiškai nereikalingas darbas“, – dėstė Seimo narys.

Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis akcentavo, kad apmokestinimas neigiamai paveiks ūkininkus, kurių 27,4 proc. užauginamos produkcijos tiekia mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

„Šita valdančioji dauguma planuoja pabranginti bulves, pieną, morkas ir visa kita po šio įstatymo lygiai 22 proc. Tai yra naujas mokestis“, – sakė R. Žemaitaitis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas parlamentarui atsakė, kad daržovių augintojai neturi priekaištų priimamoms pataisoms.

„Priekaištai tik jūsų asmeniniai iš opozicijos“, – pažymėjo S. Gentvilas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Arvydas Nekrošius savo ruožtu tikino, kad įgyvendinus pakeitimus „praktiškai visą“ produkciją gamintojams reikės branginti.

Anot įstatymo iniciatorių, siūloma tvarka skatintų tausoti ir racionaliai naudoti paviršinį vandenį, išlaikyti stabilų telkinių hidrologinį režimą ir pagerintų vandens būklę. Savo ruožtu apmokestinti vandens naudotojai ieškotų ekonomiškai palankesnių sprendimų, pavyzdžiui, mažinti sunaudojamo vandens kiekį, sausrų metu naudoti požeminį vandenį.

ELTOS inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video