2024/06/25

 

UŽ PRORUSIŠKŲ RESPUBLIKŲ PRIPAŽINIMĄ – NUTRAUKTI SANTYKIAI

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka

Pateikiame 127 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

V. Zelenskis paskelbė, kad nutraukia diplomatinius santykius su Sirija

Ukraina, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, nutraukia diplomatinius santykius su Sirija. „Daugiau nebebus santykių tarp Ukrainos ir Sirijos“, – sakė jis trečiadienio vakarą „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše. Damaskas prieš tai pripažino prorusiškas apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje.

Sirijos sprendimas yra „nereikšminga istorija“, sakė V. Zelenskis. Tačiau jis įspėjo, kad „sankcijų spaudimas“ Rusijos sąjungininkui Damaskui bus toliau didinamas.

2018-aisiais Sirija, kaip prieš tai jau ir Rusija, pripažino ir separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus Gruzijoje.

Sirija ir Rusija daug dešimtmečių yra sąjungininkės. Be kita ko, nuo 2015 metų Maskva remia Sirijos diktatorių Basharą al Assada pilietiniame kare jo šalyje.

Vokietija: į Hamburgą atskrido lėktuvas su sužeistais ukrainiečiais

Ketvirtadienį Vokietijos miesto Hamburgo oro uoste nusileido kompanijos „Scandinavian Airlines“ lėktuvas su sužeistais ukrainiečiais. Tai pranešė naujienų agentūra DPA.

Pasak vietos medicinos tarnybų, penki pacientai pasiliks Hamburge, o kiti bus paskirstyti po kitų federalinių žemių klinikas.

Federalinė civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju žinyba nepanoro patikslinti, kiek iš viso pacientų buvo lėktuve.

Kaip pažymi portalas „eurointegration.com.ua“, tai jau ne pirmas atvejis, kai sužeisti ukrainiečiai atvyksta į Vokietiją gydytis.

Birželio pradžioje Bundesvero lėktuvas specialiu reisu atskraidino į Bavariją 35 sužeistuosius iš Ukrainos.

JT teigia, kad 16 mln. žmonių Ukrainoje reikia humanitarinės pagalbos

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, maždaug 16 mln. žmonių šalyje reikia humanitarinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje.

„Šiandien beveik 16 mln. žmonių Ukrainoje reikia humanitarinės pagalbos: vandens maisto, sveikatos priežiūros paslaugų“, – per spaudos konferenciją sakė Osnat Lubrani. Šeši milijonai ukrainiečių nuo karo pradžios buvo priversti palikti savo namus ir išvykti į kitas šalies dalis, nors nuo tada maždaug 5 milijonai grįžo, sakė ji. Tačiau „daugelis žino, kad gali vėl būti priversti bėgti“, pridūrė ji.

Dar daugiau nei 5,3 mln. ukrainiečių pabėgo į užsienį, sakė O. Lubrani. Pasak jos, JT aukų skaičius nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. tikriausiai kur kas didesnis. „Mūsų turimas beveik 5 tūkst. žuvusių civilių ir daugiau nei 5 tūkst. sužeistųjų skaičius yra tik dalis bauginančios realybės“, – kalbėjo ji.

O. Lubrani teigimu, humanitarinėms grupėms „nepaprastai sunku (…) beveik neįmanoma“ patekti į teritorijas, kurių Kyjivas nebekontroliuoja. O. Lubrani paragino Rusiją ir Ukrainą „padaryti daugiau, kad būtų apsaugoti šios šalies žmonės ir kad mūsų darbas būtų įmanomas“.

Rusijos pasitraukimas iš Gyvačių salos rodo, kad Ukrainos pavergti neįmanoma

 Rusijos pasitraukimas iš užgrobtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Galų gale Putinui bus neįmanoma išsilaikyti šalyje, kuri nepriima jo valdymo“, – sakė B. Johnsonas per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride, taip pat pabrėžęs Aljanso vienybę prieš Rusiją.

Jis pridūrė, kad susitarimas dėl kokios nors taikos sutarties priklausys tik nuo Ukrainos bei pabrėžė NATO ir Didžiojo septyneto (G7) šalių vienybę prieš Rusiją per lyderių susitikimą Vokietijoje.

„Matome, ką Ukraina gali padaryti, kad priverstų rusus atsitraukti, – sakė B. Johnsonas. – Matome, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad mums teisinga tęsti NATO nustatytą kursą, kad ir koks sunkus jis būtų“.

Per G7 viršūnių susitikimą B. Johnsonas juokavo su kolegomis lyderiais, kad jie galėtų lygiuotis į V. Putiną, pozuodami apnuogintomis krūtinėmis, kad parodytų savo kietumą. Rusijos lyderis atsakė, kad matyti B. Johnsoną ir kitus lyderius pusnuogius būtų „šlykštu“. Ministras pirmininkas atsisakė tęsti žodžių karą, tvirtindamas, jog V. Putinas verčiau susimąstytų „apie savo barbariškų veiksmų padarinius“, įskaitant planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.

„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turi padaryti iš šios ir pastarųjų dienų NATO ir anksčiau G7 susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningi smerkdami tai, ką jis padarė Ukrainoje“, – sakė B. Johnsonas. Paskatintos Rusijos veiksmų NATO narės įsipareigojo skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), pabrėžė jis. Britanija „iki dešimtmečio pabaigos pasieks 2,5 proc. BVP gynybai“, pridūrė B. Johnsonas, nors Londone verda ginčas, ar jo vyriausybė iš tiesų laikysis šio įsipareigojimo.

Rusija skelbia karo belaisviais laikanti per 6 000 Ukrainos karių

Rusija, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, šiuo metu karo belaisviais laiko tūkstančius ukrainiečių karių. Ukrainos kareivių, kurie buvo paimti į nelaisvę arba pasidavė, yra „daugiau kaip 6 000“, paskelbė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Jis kartu patvirtino, kad trečiadienį Rusija ir Ukraina pasikeitė belaisviais – išlaisvinta po 144 karių abiejose pusėse.

Iš Ukrainos uosto išplaukė laivas su 7000 tonų grūdų

7000 tonų grūdų gabenantis laivas išplaukė iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, ketvirtadienį pranešė Maskvos paskirtas regiono pareigūnas.

„Po daugelio mėnesių vėlavimo pirmas prekybinis laivas išplaukė iš Berdiansko komercinio uosto, 7000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – „Telegram“ kanale sakė prorusiškos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis. Rusijos Juodosios jūros laivai „užtikrina“ kelionės saugumą, sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainos uostas buvo išminuotas.

Berdianskas – uostamiestis Zaporižios regione, pietryčių Ukrainoje. Ukraina kaltina Rusiją ir jos sąjungininkes vagiant jos grūdus, prisidedant prie pasaulinio maisto trūkumo, nes Ukrainos uostuose blokuojamas grūdų eksportas.

Pietiniai Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionai nuo pirmųjų Maskvos karinės intervencijos savaičių iš esmės kontroliuojami Rusijos ir dabar prievarta integruojami į Rusijos ekonomiką.

ELTOS inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video