2024/06/12

 

UKRAINOS SUNAIKINIMAS BŪTŲ MILŽINIŠKA KLAIDA

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 339 vaikai. EPA-ELTA nuotr.

Pateikiame 125 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Rusijos oligarchas Olegas Deripaska antradienį pareiškė, kad Rusijai sunaikinti Ukrainą per savo karinę operaciją yra „milžiniška klaida“ – tai retas Rusijos elito nario priekaištas.

„Ar Rusijos interesas yra sunaikinti Ukrainą? Žinoma, ne, tai būtų milžiniška klaida“, – sakė jis per retą spaudos konferenciją Maskvoje. O. Deripaska kelis kartus pakartojo terminą „milžiniška klaida“ ir Maskvos puolimą Ukrainoje vadino „karu“ – šis žodis iš esmės uždraustas Rusijoje, kurios valdžia tvirtina, kad šioje provakarietiškoje šalyje vykdo „specialią karinę operaciją“.

Aliuminio milžinę „Rusal“ įkūręs O. Deripaska taip pat sakė, kad režimo pasikeitimas Rusijoje neįvyks. „Nėra galimybių pakeisti režimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad „opozicija pasitraukė iš šalies gyvenimo“. Dauguma opozicijos veikėjų buvo priversti išvykti į tremtį arba yra įkalinti, spaudimas prezidento Vladimiro Putino kritikams stiprinamas nuo Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje pradžios.

O. Deripaskai taikomos Vakarų sankcijos, jų imtasi atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Ukrainoje yra 6,2 mln. perkeltų žmonių

Manoma, kad dėl Rusijos invazijos dabar Ukrainoje yra daugiau nei 6,2 mln. perkeltų žmonių, pabėgusių iš savo namų, bet pasilikusių šalyje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).

Be to, dar 5,26 mln. žmonių, nuo karo pradžios pabėgę iš Ukrainos, užregistruoti kaip pabėgėliai kitose Europos šalyse.

Apskaičiuota, kad birželio 23 d. Ukrainoje buvo apie 6,275 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, pranešė Jungtinių Tautų Tarptautinė migracijos organizacija (IOM). Tai yra mažiausias IOM užregistruotas šalies viduje perkeltų asmenų skaičius nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. JT agentūra, nuo vasario atlikusi šešis tyrimus, sakė, kad tokių žmonių skaičius siekė 8 mln. per ketvirtą tyrimą, paskelbtą gegužės 3 dieną. Naujausia apklausa parodė, kad 5,55 mln. iš pradžių pabėgusių žmonių – tiek Ukrainoje, tiek į užsienį – dabar grįžo į savo namus.

„Svarbiausi tiek perkeltųjų, tiek neperkeltųjų asmenų poreikiai yra galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir švietimu, taip pat sugriautų namų atstatymas“, – nurodė IOM.

Maždaug 65 proc. dabartinių šalies viduje perkeltų asmenų yra moterys. Apie 61 proc. visų šalies viduje perkeltų asmenų (3,8 mln.) yra iš Rytų Ukrainos, kur šiuo metu vyksta kovos. 15 proc. pasitraukė iš šiaurės, po 11 proc. – iš Kyjivo ir šalies pietų. Didžiausius persikėlimų srautus sudaro žmonės iš rytinės šalies dalies, persikeliantys į kitas vietas rytuose ir kiek mažiau – į Vidurio ir Vakarų Ukrainą.

Apie 44 proc. šalies viduje perkeltų asmenų gyvena nuomojamame būste, 29 proc. apsistoję pas šeimos narius ar draugus. 13 proc. teigė, kad jaučiasi visiškai saugūs ten, kur yra, o 63 proc. sakė, jog jaučiasi lyg ir saugiai. „15 proc. šalies viduje perkeltų asmenų nurodė, kad per artimiausias dvi savaites planuoja grįžti į savo įprastą gyvenamąją vietą“, – sakoma tyrime.

Apklausa parodė, kad beveik kas ketvirtas Ukrainos gyventojas karo metu turėjo nustoti vartoti savo vaistus, nes jie buvo nepasiekiami arba per brangūs. Taip pat nustatyta, kad 20 proc. perkeltų namų ūkių buvo su vaikais nuo vienerių iki ketverių metų, 51 proc. – su pagyvenusiais nariais, o 36 proc. – su lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. Tik 12 proc. grįžusiųjų svarsto galimybę vėl palikti savo namus, rašoma pranešime.

IOM atliko šeštąjį tyrimą birželio 17–23 d., telefonu apklausta 2 tūkst. anoniminių respondentų, vyresnių nei 18 metų ir atrinktų atsitiktinai.

E. Macronas sako, kad nevadins Rusijos „terorizmą remiančia valstybe“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Rusijos atžvilgiu nenaudos „terorizmą remiančios valstybės“ apibūdinimo.

„Mums nereikia jokio įvertinimo, kad galėtume taikyti šias sankcijas“ Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė jis, paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą taip įvardyti Rusiją.

Ukrainos pareigūnas: Krymas bus susigrąžintas iškart, be mėginimų

Okupuotas Krymas bus susigrąžintas iškart, be jokių mėginimų, apie kuriuos kalba ponas Medvedevas. Tai antradienį pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Noriu nuraminti poną Medvedevą: „Krymas jūsų“ gali būti tik liguistoje antisemitinėje ir ukrainofobiškoje kai kurių Kremliaus veikėjų vaizduotėje, ir jokių mėginimų nebus. Laikinai okupuota Krymo teritorija bus susigrąžinta be mėginimų, iškart“, – parašė jis tviteryje.

Portalas primena, kad pirmadienį Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs RF prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino, jog jeigu Ukraina įstos į NATO ir mėgins susigrąžinti Krymą, tai „gali kilti Trečiasis pasaulinis karas“.

Ukrainos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad susigrąžinti laikinai okupuotą pusiasalį galima ir karinėmis priemonėmis.

Pasak gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, sąjungininkų tiekiami ginklai padės Ukrainai atgauti Rusijos okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą.

V. Zelenskis pavadino Rusiją „didžiausia pasaulyje teroristine organizacija“

Po raketų atakos prieš prekybos centrą Rytų Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „didžiausia  teroristine organizacija pasaulyje“. Tai, anot jo, turi būti konstatuota ir teisiškai.

„Ir kiekvienas pasaulyje turi žinoti, kad jei perki ar transportuoji rusišką naftą, palaikai kontaktą su Rusijos bankais ar Rusijos valstybei moki mokesčius ar muitus, tai reiškia – kad duodi teroristams pinigų“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų. Ukraina dar prieš karą ir iš karto po Rusijos invazijos prašė jų, kalbėjo V. Zelenskis savo tradiciniame kreipimesi naktį į antradienį. Žmonės prekybos centre Kremenčuke esą nusipelno tokio pat saugumo, kaip bet kokiame kitame prekybos centre pasaulyje – ar tai būtų kur nors Filadelfijoje, Tel Avive, ar Drezdene.

Per ataką, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 16 žmonių ir dar apie 60 buvo sužeisti. Ataką griežtai pasmerkė užsienis. G7 viršūnių susitikimo dalyviai kalbėjo apie karo nusikaltimą ir pagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padariniais.

ELTOS inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video