2024/04/24

 

UKRAINA. ES SUTARĖ DĖL ŠEŠTOJO SANKCIJŲ PAKETO RUSIJAI

Europos lyderiai posėdyje sutarė dėl sankcijų paketo Rusijai. ELTOS nuotrauka

Pateikiame 97 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Rusija smogė azoto rūgšties talpyklai chemijos gamykloje Severodonecko mieste

Rusijos pajėgos smogė talpyklai, kurioje buvo azoto rūgšties, chemijos gamykloje rytiniame Ukrainos Severodonecko mieste, kurį jos bando užimti, antradienį pranešė vietos gubernatorius, paraginęs žmones likti slėptuvėse.

Per Maskvos pajėgų oro smūgį „pataikyta į talpyklą su azoto rūgštimi chemijos gamykloje“, „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities gubernatorius Sergijus Gaidajus.

„Azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, prarijus ir patekus ant odos“, – sakė jis.

Rytų Ukrainoje sunaikintas didelis „Wagner“ samdinių dalinys

Rytų Ukrainoje, pasak šalies saugumo tarnybos, sunaikintas didelis Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių dalinys, praneša agentūra „Ukrinform“.

Saugumo tarnybos teigimu, tai pavyko išsiaiškinti viename perimtame Rusijos kario ir jo žmonos telefoniniame pokalbyje. Jo metu rusų karys skundėsi, kad savo užduočių negali įvykdyti nė gerai ištreniruoti samdiniai. Pasak jo, iš tam tikrai užduočiai Ukrainos rytuose dislokuoto „Wagner“ dalinio teliko „apgailėtini likučiai“.

Ukrainos saugumo tarnyba pridūrė, kad dabar „paprasti“ Rusijos kariai bijo kautis.

Rusų pajėgos skelbia „Azovstal“ gamykloje radusios 150 Ukrainos kovotojų kūnų

Rusijos karinės pajėgos teigia požeminiuose bunkeriuose „Azovstal“ gamykloje radusios daugiau kaip 150 ukrainiečių kovotojų kūnų. „Konteineryje su nebeveikiančia šaldymo sistema gulėjo 152 kritusių Ukrainos kovotojų ir karių kūnų“, – antradienį Maskvoje sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukrainos vadovybė iki šiol esą nepateikė prašymo perkelti žuvusiuosius. Priešingai, rusų daliniai po lavonais rado minų, kuriomis konteineris Kyjivo nurodymu tikriausiai turėjo būti susprogdintas, siekiant apjuodinti Rusiją, sakė I. Konašenkovas. Rusija, anot jo, netrukus perduos žuvusiuosius Ukrainos atstovams.

Mariupolio uostamiestis Ukrainos pietuose jau pirmosiomis karo dienomis buvo apsuptas Rusijos dalinių. Per mūšius miestas, kuriame prieš karą gyveno 440 000 žmonių, buvo beveik visiškai sugriautas. Ukrainiečių gynėjai, dalis kurių priklausė kraštutinių dešiniųjų „Azov“ pulkui, galiausiai užsibarikadavo „Azovstal“ gamykloje, o gegužės viduryje pasidavė paskutinieji kariai.

Prorusiški separatistai dabar nori juos teisti. Jie grasina, kad dėl kaltinimų karo nusikaltimais jiems gali grėsti mirties bausmės.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 30 500 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 500 karių, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 31-osios Rusija taip pat neteko 1 358 tankų, 3 302 šarvuočių, 649 artilerijos sistemų, 207 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 93 oro gynybos sistemų, 208 lėktuvų, 174 sraigtasparnių, 2 275 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 515 dronų, 48 specialiosios technikos vienetų ir 120 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Mariupolio uoste „nacionalizuoti“ užsienio laivai, pradėtas išvežti metalas

Apsišaukėliška Donecko liaudies respublika (DNR) „nacionalizavo“ kelis Mariupolio uoste stovėjusius užsienio laivus, taip sukurdama „nuosavą prekybos laivyną“. Apie tai, pasak portalo „Meduza“, antradienį žurnalistams sakė DNR vadovas Denisas Pušilinas.

„Dalis laivų bus perduota DNR jurisdikcijai. Atitinkami sprendimai jau priimti. Šie laivai bus pervadinti. Jau aiškios ir vėliavos, kurios bus ant jų“, – sakė jis.

Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas anksčiau sakė, kad prasidėjus Rusijos „specialiajai operacijai“ Mariupolio uoste liko šeši užsienio šalių laivai, plaukioję su Bulgarijos, Dominikos Respublikos, Liberijos, Panamos, Turkijos ir Jamaikos vėliavomis.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad šalys, kuriose registruotos laivus valdančios bendrovės, nesiėmė priemonių išvesti šiuos laivus iš uosto.

D. Pušilino teigimu, Mariupolio uosto darbas bus visiškai atnaujintas iki birželio pabaigos. Pasak jo, uostas taps svarbiu transporto mazgu, per kurį bus gabenamos statybinės medžiagos ir įranga DNR miestams atstatyti, sakė jis.

Pasak AFP, antradienį D. Pušilinas pranešė, kad iš Mariupolio į Rusiją išplaukė krovininis laivas, gabenantis metalą; tai pirmas kartas, kai laivas išplaukė iš šio Ukrainos uosto nuo tada, kai jį užėmė Rusijos pajėgos.

„Šiandien iš Mariupolio uosto išplaukė 2 500 tonų lakštinio metalo ritinių, laivas plaukia į Rostovą“, – rašė jis „Telegram“.

Kova dėl Severodonecko kontrolės įžengė į lemiamą etapą

Kova dėl Severodonecko miesto Rytų Ukrainoje kontrolės įžengė į lemiamą etapą, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Remiantis naujausia štabo įvykių suvestine, Rusijos pajėgos šį miestą supančiose teritorijose vykdo atakas. Apie puolimą taip pat pranešta Bachmuto apylinkėse, čia rusų kariai atakavo Zolotės, Komyšuvachos, Berestovės, Pokrovsko ir Dolomitnės kaimus. Suvestinėje teigiama, kad šios atakos nebuvo sėkmingos, jų metu veikiausiai buvo siekiama visiškai apsupti Severodonecką, kuris yra paskutinis Ukrainos karių kontroliuojamas miestas Luhansko srityje.

Generalinio štabo teigimu, naktį į antradienį situacija kitose fronto dalyse buvo ramesnė, apie pavienes kovas buvo pranešta tik teritorijose aplink Slovianską. Pasak Donecko karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, pernakt šiame mieste surengtas raketų smūgis, kurio metu nukentėjo mokykla ir septyni gyvenamieji pastatai. P. Kyrylenka nurodė, kad atakos metu žuvo trys žmonės ir dar šeši sužeisti.

Rusija Donbase sutelkusi maksimalią kovinę galią

Padėtis Rytų Ukrainoje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, lieka labai sudėtinga. Ten sutelkta „maksimali rusų pajėgų kovinė galia“, – sakė jis vaizdo įraše naktį į antradienį. Rusijos daliniai esą mėgina daryti vis didesnį spaudimą ukrainiečių kariams Donbase. Svarbiais Rusijos kariuomenės taikiniais V. Zelenskis įvardijo Severodonecką, Lysyčanską, Bachmutą, Slovianską ir Avdijivką. Pirmadienį buvo šaudoma ir Charkive bei Sumų regione Ukrainos šiaurės rytuose.

Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną. Kyjivas šiuo metu tikisi didelio puolimo prieš savo gynybinių pajėgų centrą Donbase šalies rytuose. Sloviansko-Kramatorsko regionas yra didžiausia aglomeracija Donbase, kuri vis dar kontroliuojama Kyjivo. Čia įsikūrusi ir šalies rytuose veikianti vadavietė.

V. Zelenskis vaizdo įraše užsiminė ir apie dėl karo gresiantį grūdų trūkumą pasaulyje. 22 mln. tonų grūdų, kurie Ukrainoje paruošti eksportui, dėl Rusijos vykdomos uostų blokados negali būti išgabenti iš šalies. Prezidentas įspėjo, kad dėl to Afrikos, Azijos ir Europos šalims gresia badas, kuris vėlgi gali išjudinti migraciją.

V. Zelenskis tame įžvelgia Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekį destabilizuoti Vakarus. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Ir Vakarų politikai kaltina Rusiją naudojant bado krizę kaip spaudimo priemonę, kad Vakari sušvelnintų sankcijas. Maskva kaltinimus neigia.

Europos Sąjunga sutarė dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Pirmadienio EVT sesija skirta Rusijos karo Ukrainoje, paramos ir Ukrainos atstatymo, sankcijų Rusijai klausimams aptarti.

Europos lyderiai pirmadienį iki vėlyvo vakaro trukusiame posėdyje sutarė dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, kuris apima individualias sankcijas Kremliaus režimo aplinkos asmenims, „Sberbank“ ir kitiems Rusijos bankams, naftos tiekimui jūrų keliu, taip pat ir Rusijos propagandiniams kanalams „RTR Planeta“, „Rossiya 24“, „TV Centre International“. Kaip pažymima Prezidentūros pranešime, sankcijos apima ir atskiras Baltarusijos įmones ir asmenis.

Kalbėdamas EVT sesijoje Lietuvos vadovas akcentavo, kad Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) privalo didinti spaudimą Rusijai ir užkirsti kelią galimybėms tęsti puolimą. G. Nausėda Europos lyderius ragino nepuoselėti vilčių, kad Rusija pakeis savo elgesį, pritarti pasiūlytam šeštajam sankcijų paketui ir pradėti ruošti septintąjį, kuris apimtų visišką iškastinio rusiško kuro embargą. Šalies vadovas taip pat pasisakė už Europos Sąjungoje užšaldytų Rusijos finansinių aktyvų panaudojimą Ukrainos atstatymui.

„Tai, kad šiandien mums pavyko susitarti, yra tik dar vienas Europos vienybės ir sugebėjimo rasti sprendimus įrodymas. Tačiau reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, stiprinti karinę paramą Ukrainai, sutelkti finansavimą jos atstatymui, o ateinančiame EVT susitikime pasiųsti aiškią politinę žinią – suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą“, – kalbėjo prezidentas.

Parengta pagal ELTOS inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video