Šiemet Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, minime esant įtemptai tarptautinei padėčiai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Šventės išvakarėse pakalbinome Nepriklausomybės Akto signatarą Leoną Apšegą. Jis papasakojo, kaip šiandien gyvena, kaip pasikeitė per daugiau nei trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuva, išsakė savo įžvalgas dėl Ukrainos.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Šį kartą su L. Apšega pasikalbėjome ne jo namuose Aukštupėnų kaime, bet telefonu. Garbusis signataras sakė, kad visas jo laikas pastaruoju metu daugiausia prabėga namuose.
Vairuoti automobilio nebeleidžia sveikata. Tad ir Vilnių pasidarė sunkiau pasiekti. Dažnai pavarto signatarų knygutę, peržiūri anuos laikus menančius dokumentus ir fotografijas. Šiemet nebedalyvaus šventiniuose renginiuose su kitais signatarais.
Atsisakė kvietimo dalyvauti ir rajono renginiuose Kovo 11-osios proga. Kvietė ir Kupiškio kultūros centras, ir skapiškėnai. Bus tik nufilmuotas jo pasisakymas.
Pašnekovas prisipažino, kad labai ilgisi šio bendravimo. Vylėsi, kad pasitaisius sveikatai, pavyks dar ne kartą gyvai pabendrauti su kupiškėnais, kurie jam buvo patikėję svarbią misiją – pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Mano, kad tą kartą jų nenuvylė ir vėliau sąžiningai atliko visus jam patikėtus darbus.
„Šiomis dienomis prisimenu ir tuos 20 vyrų, Vasario 16-iosios signatarų, ir savo buvusius kolegas Kovo 11-osios signatarus. Mūsų buvo 124. Tenka apgailestauti, kad jau 41 signataro nebėra. Mes išeiname. Norisi būti, bendrauti.
Nemaža mano gyvenimo dalis prabėgo sovietiniais metais. Atrodė, kad lyg ir neblogai gyvenome, bet vyresni kupiškėnai gerai prisimena, kad nebuvo laisvo žodžio.“
Plačiau skaitykite kovo 10 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
11 | 2022-03-12
|
Oi Leonai, Leonai gudrus lapinas buvai ir esi užtat ir iš likai aukštai iki šiol tikai ir tamosiui ir keibosiui
Zeda | 2022-03-11
|
Gerbiu Apšegą , visada mokėjo su visais pasikalbėt , ko dabar labai trūksta . Tiesiog būkim geresni .