Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

ČĖDIJU ŠČYRAI (Su garso įrašu)

Kristina VALYTĖ

Kas da durnas doiktas tos punčėkos. Taryčios mazgoji po dvijei, porytam padžiauni, išdžiūsta, no pėčiaus nusdžiauni, pasidedi, o kė priseina mautis, po vienų barundi.

Nedėlia, dvi, trys ir suskaupia būrėlis vėnišų punčekyčių skirtingų spalvų.

Negi išmesi: nei kiauros, nei ko. Suporuoji, sukergi ir vėl toliau nešioji. Svečiuos išėjus tai raiktų vėnodų, o po gryčių voikštunt kas gi žiūras.

Par raklamų rodo – panešioja suknytį vienųdėn ir jau skalbt mata.

O jėtus, kas da pasiutimas, ne kad locka raikia mazgot, jau kitųdėn nebamožna apsivilkt?
To skalbianka sukas sukas pardėn pinkius kartus, kiek alėktros pridėgina.

Du kartu panešiojo tų počių bliuskytį ir jau gotava, lakia naujos.

Visas krautuvas kol apaina, kožnų ryzėlį iščiupinėja ir parsivaža visų maišų, tadu šėpon kumšo kumšo, nebapareina.

Geriausių apsivilkimų konteinerin švilpt ir išmata.

Ko jau ko, nėr pas man tokios mados. Vienas kėlnias unt rūros, kitas unt tvoros turiu ir spakaina galva.
Do man pyktis jėma, kė atosuka vandenį ir išeina Kupiškin. Kom raikia vando ba raikalo išlaist?
Kų tiek išbaga, tai ir patsai nusmaudytum, ir mašinalį nusmazgotum.

Nemėgiu gerų daiktų mėtyt. Iš krautuvas grįžtu, celopaninių maišėlių nematau, stolčiun pasidadu, kitokart prasvars.

No smatonas indelius išmazgoju, vienų unt kito sudadu, o pavoserį tuos indėlios pomidorų pasisėju – labai vigada.

Slajikėlių nygdi nėparku, matai iš matų tos pačius išsimazgoju, unt lintynos pasidadu, kitų vosarų prisraiks ogienam supilstyt, agurkėliam užraugt.

Laikraštį sanų pėčiui įkurt sunaudoju, ir čiabatus prikišus džiovinu, dragnumų ištraukia.
Ir volgymo netaškau. Par daug tašlos skryliam prisminkau, pasidadu šaldytuvan kitai dienai.
Dašros šliosų nusiparku, pusa šaldytuvan volgymui, pusa šaldiklin jodai dienai.

Ošei jau matau, kėp jūs, kvėtkėliai, juokiatas iš manį, kad pasišikus mazgoju, čėdiju iš paskutinio.
Ne tėp manį suprotot. Neiškadavoju, o ščyrai gyvanu palei dabar madingų pasaulietiškų kultūrų, neišmatu daiktų ba raikalo, čėdiju mūsų žemalas arodėlius, kad ir atainunčiom kartom visako užtaktų.

Jurgos Banionienės nuotrauka

Reklama
2 Komentarai

2 komentarai

  1. patikslinimai (212.117.7.253)

    2021-12-14 at 11:28

    Ištrauka iš „Kupiškėnų mintys“ 2013-04-06 straipsnyje „Pakalbėkime kupiškėniškai“ skelbto Algirdo Vilučio eilėraščio:
    „Undenio, rugienių miltų, druskos, raugo, do kai ko…“

  2. patikslinimai (212.117.7.253)

    2021-12-14 at 09:40

    Jei šis projektas skirtas tekstams kupiškėnų tarme,siūlyčiau vadovautis K.Vosylytės „Kupiškėnų žodynu“ ir rašyti ‘undenį’, ‘undo’,o ne ‘vandenį’,’vando’.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų