Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

KŪRYBINIAI BANDYMAI SU DIZAINERE JOLANTA RIMKUTE

Muziejuje viešėjo ir edukacinį užsiėmimą vedė dizainerė Jolanta Rimkutė.
Autorės nuotrauka

Tęsdamas renginių ciklą, skirtą Mikalinos Glemžaitės 130-osioms gimimo metinėms paminėti, Kupiškio etnografijos muziejus trečiadienį kupiškėnus pakvietė į kūrybines dirbtuves su dizainere Jolanta Rimkute. Čia renginio dalyviai susikūrė originalų drobinį maišelį, naudodami tam tikrus simbolius.

Jurga BANIONIENĖ

Per simbolius

J. Rimkutė šį edukacinį užsiėmimą veda ne pirmus metus. Yra surinkta štampų kolekcija, jie visi su savo istorija, vienaip ar kitaip susiję su tam tikru regionu, simboliu.

Kupiškyje viešėdama anksčiau, iš M. Glemžaitės kolekcijos, jos rinktų piešinių, dizainerė atsirinko kelis simbolius, apie kuriuos ir kalbėta per renginį. Vienas jų – paukštis. Tai J. Rimkutės kelerių metų tema. „Man visada įdomu ir augaliniai motyvai. Netikėta, bet čia, Kupiškyje, radau tulpę. Savo laiku tai turėjo būti ypatingas augalas, kaip ir bijūnas, kažkada buvusi karališka gėlė. Aptikau dar vieną gėlinį geometrinį motyvą, kuris man įdomus kaip simbolis. Tai abstraktus žiedas. Tokį, beveik identišką, mačiau muziejuje Islandijoje“, – pasakojo dizainerė.

Edukacinėse dirbtuvėse kupiškėnai pasidarė originalų simboliais puoštą drobinį maišelį.
Kupiškio etnografijos muziejaus nuotraukos

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai turėjo puikią progą pasidaryti originalų drobinį maišelį, kurį galima priderinti prie savo drabužių.

Pasak J. Rimkutės, lietuviai yra praktiški žmonės, todėl ši edukacinė programa ir sugalvota, bandant pasufleruoti, kaip nesudėtingai, panaudojant štampą, galima susikurti originalią aprangos detalę. Tai sekasi bet kam – ir mažam vaikui, ir suaugusiam.

Kur štampą dėti, kaip sukomponuoti, kokias spalvas panaudoti, jau buvo pačių edukacinio užsiėmimo dalyvių kūrybinė užduotis.

„Visi patiria kūrybinį džiaugsmą, tada gauna daiktą. Orientuojamės į tai, kad kuo mažiau naudotume plastikinių maišelių, daugiau drobinių. Jie jau darosi mūsų kasdienybė“, – pabrėžė dizainerė.
Ji tvirtino, kad ir toliau norėtų bendradarbiauti su Kupiškio etnografijos muziejumi, kurti naujas formas, kaip jo saugomą turtą, informacinį palikimą pritaikyti kitaip.

Tautinis aprangos identitetas

Lietuvybė ir jos simboliai dizainerės J. Rimkutės kūryboje labai svarbūs. Ką dėvėti šiandien, norint per drabužį atskleisti tautinę tapatybę? Anot J. Rimkutės, tautinis kostiumas nepigus malonumas, bet būtent jis gali išgelbėti bet kokioje situacijoje, kai nežinai, ką rengtis. Vis dėlto ji ragino neskubėti jo įsigyti, gal užtektų pirmiausia išsinuomoti, kad pajaustume, ką reiškia dėvėti tokį drabužį, ir suprastume, ar jo tikrai reikia.

„Pirmiausia jį vilkint yra šventės jausmas, kad tai kitokia diena. Tą dieną jausiesi kitoks, nes tai nebus kasdieniai drabužiai. Einantis gatve būsi pastebėtas. Jei einu su tautiniu kostiumu, vadinasi, aš švenčiu“, – pabrėžė dizainerė.

Galima rinktis ir drabužių detales, atskleidžiančias lietuvio tautinį identitetą. J. Rimkutė atkreipė dėmesį į tautines juostas, kurios įtrauktos į UNESCO paveldą. Kaip pavyzdį ji paminėjo profesorių Vytautą Landsbergį, vietoje kaklaraiščio ryšintį tautinę juostelę. Juosta gali būti panaudojama ir kaip diržas. Dar yra papuošalai. Gintariniai karoliai – identiteto dalis.

Pasak dizainerės, labai norint galima rasti audėją ir paprašyti nuausti tikslią audinio kopiją, pasisiūti sijoną, gal trumpesnį nei tikrasis tautinis. Audiniai, austi staklėmis, yra gruboki ir šiuolaikinius kirpimo būdus jiems pritaikyti sudėtinga, tad galima eiti paprastesniu keliu, pasisiūti skraistę, šalikėlį.

Turime ir valstybinį simbolį – vėliavą, trispalves juosteles galima pritaikyti tikrai lengvai. Jaučiantiems simpatiją baltiškajai kultūrai, galima įsigyti sagių iš juvelyrų, kurie gamina tikslias jų kopijas. Bet svarbiausia, kad tai dėvint gerai jaustumėmės patys.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų