Skelbimai
Pašnekesiai
Aktualijos

TECHNOLOGINIAI POKYČIAI XXI AMŽIUJE. KO GALIME TIKĖTIS ATEITYJE?

Technologinė raida ir automatizacijos mastai nuolatos spartėja, tačiau per pastaruosius dvidešimt metų išgyvenome neregėtai didelį technologinį šuolį. XXI amžiuje vykstanti technologinė pažanga stebima daugelyje sričių: nuo to, kaip dirbame, komunikuojame, iki to, kaip leidžiame laisvalaikį, keliaujame, „sukamės“ buityje. 

Pažangūs automatiniai kavos aparatai ir įvairūs išmanieji įrenginiai namuose, tvaresnės transporto priemonės, daug platesnės interneto galimybės bei dar daugiau. Kokios technologinės inovacijos sukėlė proveržį XXI amžiuje, palengvino mūsų kasdienybę ir ko galime tikėtis ateityje?

Mobiliojo ryšio technologijų plėtra

Šiandien turime galimybę akimirksniu pasiekti informaciją ir susisiekti su žmonėmis kitame pasaulio krašte. Už tai galime būti dėkingi pažangiosioms mobiliojo ryšio technologijoms, atsiradusioms per pastaruosius du dešimtmečius.

Nuo 2001-ųjų pasauliui tapo prieinama trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologija – 3G. Šis mobiliojo ryšio standartas atvėrė kelią vaizdo transliacijoms ir balso pokalbiams internetu. 2009 metais buvo pristatytas dar pažangesnis 4G tinklas. Dėl ženkliai didesnio duomenų perdavimo greičio ir aukštos kokybės, 4G ženkliai išplėtė mobiliojo interneto galimybes. Nuo 2020 metų įvairiose šalyse (taip pat ir Lietuvoje) pradėta diegti radijo bangomis veikianti 5G tinklą, kuris, kaip teigiama, net tūkstantį kartų greičiau gali perduoti duomenis, lyginant su moderniąją 4G technologija.

Socialinių tinklų „aukso amžius“

Dėl tobulėjančių ryšio galimybių ir skaitmeninės įrangos technologinės pažangos, per pastaruosius dvidešimt metų internetas tapo pagrindine informacijos vartojimo vieta.  Daugumai žmonių „persikėlus“ į internetą, XXI amžiuje transformavosi ir tarpusavio komunikacija.

Per šį laiką atsirado itin daug socialinės medijos kanalų – nuo naujienų portalų iki alternatyviosios, socialinės žiniasklaidos tinklapių, bendruomeninių forumų specifinėms vartotojų grupėms. Tačiau didžiausią pokytį sukėlė socialinių tinklų suklestėjimas.

XXI a. pirmąjį dešimtmetį visuomenę pasiekė pirmoji socialinių tinklų banga. Gali būti sunku patikėti, tačiau tik 2003 metais susikūrė „MySpace“, 2004 m. – „Facebook“, 2005 m. „Youtube“, o 2006 m. „Twitter“. Antrąjį dešimtmetį į rinką įžengė 2010 m. įkurtas „Instagram“, 2011 m. – „Snapchat“, o 2016 m. „TikTok“. Visi šie socialiniai tinklai turi nuo kelių milijonų iki milijardų vartotojų, ir yra tapę ne tik bendravimo, tačiau ir turinio dalijimosi platformomis.

Kriptovaliutos atsiradimas

Apie kriptovaliutos (skaitmeninės valiutos) konceptą – decentralizuotą anoniminių internetinių mokėjimo sistemą – pirmąkart prakalbo kompiuterių inžinierius Wei Dai 1998-aisiais. Tačiau tik prasidėjus globalinei 2008 metų krizei, iki šiol viešai nežinomas asmuo sukūrė pirmąją kriptovaliutos platformą „Bitcoin“, paremtą decentralizuota, anonimiška ir institucijų neprižiūrima internetinių mokėjimų sistema.

Nuo 2009-ųjų kuriamos ir pardavinėjamos kriptovaliutos yra laikomos vienu saugiausiu internetinio atsiskaitymo būdų. Šiandien yra sukurta beveik 10 tūkst. skirtingų kriptovaliutų, kurios yra tapusios ir vienu populiariausiu investavimo objektų rinkoje.

Išpopuliarėję išmanieji namai

Nuo 2000-ųjų vyko sparti pramonės modernizacija. Praktiškai visi elektroniniai prietaisai, kuriuos šiuo metu naudojame, gali būti valdomi interneto ryšio pagalba. Tai sąlygojo ir taip vadinamų „išmaniųjų namų“ sistemų ir išmaniosios namų įrangos išpopuliarėjimą.

Išmaniųjų namų sistemos leidžia apjungti visus elektrinius namų prietaisus ir juos valdyti viename įrenginyje. Pavyzdžiui, tokiu būdu gali būti reguliuojamas ar specifiniais parametrais užprogramuojamas namų apšvietimas, drėgmė, temperatūra, saugos sistemos ir daug kitų.

Taip pat šiandien nebestebina ir kiti išmanieji buities įrenginiai, atsiradę XXI amžiuje: išmanieji dulkių siurbliai, langų valymo robotai, virduliai, skalbimo mašinos, maisto gaminimo prietaisai, televizoriai, garsinės įrangos ir kiti.

Naujos automatinių kavos aparatų technologijos

Nors pirmasis automatinis kavos aparatas buvo pristatytas 1933-aisiais, pastaruosius du dešimtmečius automatinių kavos aparatų rinka ženkliai pažengė produktų skaitmenizavimo srityje. Per šį laikotarpį kavos aparatų gamintojai pristatė nemažai technologinių naujovių, kurios pagerino kavos ruošimo galimybes profesionalams, taip pat – namuose ar biuruose.

Pavyzdžiui, 2001 metais buvo pristatyta pirmoji pasaulyje kelių katilų technologija, leidžianti pagaminti didesnį kiekį kavos gėrimų per trumpesnį laiką. Ši naujovė taip pat leidžia sutaupyti energijos resursus ir užtikrina didesnį gamybos tvarumą naudojantis automatiniu kavos aparatu.

Dar vienas itin svarbus technologinis pokytis – šiuo laikotarpiu pradėta gaminti automatinius kavos aparatus namams su skaitmeniniais temperatūros, slėgio ir kitų parametrų reguliatoriais, jutikliniais valdymo ekranais. Šios technologijos leidžia pasigaminti dar kokybiškesnę ir skanesnę kavą, kadangi galima pačiam tiksliai nustatyti ir valdyti specifinius parametrus, priklausomai nuo norimo kavos gėrimo.

O štai 2005 metais pristatytas naujo tipo technologijos – oro siurbliu varomas – kavinukas, dar žinomas kaip „AeroPress“. Šio tipo aparatai itin nedidelio svorio ir dydžio, todėl gali būti lengvai transportuojami. Jie taip pat puikiai išgrynina kavos skonį ir yra paprastai naudojami.

Elektroninių skaityklių „bumas“

Pirmasis elektroninis skaitytuvas su taip vadinama elektroninio rašalo technologija, imituojančia užrašytą tekstą ant popieriaus, buvo sukurtas dar XX a. 8 dešimtmetyje, o ištobulintas paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Tačiau dėl mažos elektroninių leidinių paklausos ir šis produktas nesulaukė daug susidomėjimo.

XXI a., kada pradėjo plėstis elektroninės leidybos rinka, šioje srityje įvyko didelė pažanga. 2004 metais „Sony“ pristatė pirmąją elektroninę biblioteką su įdiegta elektroninio popieriaus technologija, o 2006 m. išleido elektroninę skaityklę „Sony Reader“. Tačiau tik 2007 m., kada „Amazon“ pristatė elektroninę skaityklę „Kindle“ (kurios visi egzemplioriai buvo parduoti vos kiek daugiau kaip per penkias valandas), prasidėjo elektroninių skaityklių „bumas“.

Statistika rodo, kad 2009 m. visame pasaulyje buvo parduota apie 3 milijonus skaityklių, o 2012 – jau 27,7 mln. 2020 metais pasaulinė elektroninių skaityklių prekybos sektoriaus vertė siekė 460 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu „Amazon“ išlieka lyderiaujančia kompanija tarp elektroninių skaityklių gamintojų – 2019 metais buvo išleistas jau trečias dešimtos kartos elektroninių skaityklių įrenginys.

Ko galima tikėtis ateityje?

Nors sparti automatizacija ir skaitmenizacija stebima bene visose srityse, netyla ir prieštaringos diskusijos apie technologijoms suteikiamą galią mūsų kasdienybės valdymui, ypač opėjant asmeninio informacinio saugumo ir privatumo klausimams.

Kita vertus, technologinio progreso perspektyvos kelia daug pozityvių vilčių. Per pastaruosius du dešimtmečius sėkmingai vykusi technologinė pažanga, suteikusi daug kasdienį gyvenimą palengvinančių naujovių, su laiku, tikėtina, dar labiau spartės.

Dėl klimato kaitos krizės ateityje galimai bus koncentruojamasi į ekologiškesnius, tvaresnius ir aplinkai draugiškus technologinius sprendimus, tuo pačiu užtikrinančius komfortiškumą ir funkcionalumą galutiniam vartotojui. Galbūt netolimoje ateityje bus pranešta apie pirmąjį pasaulyje skraidantį automobilį ar dar pažangesnius įrenginius namų buityje?

Laura KAROLONAITĖ

Užs. Nr.1294

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų