Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

KIEK TĖ AUTKOJAI KAINUOJA (Su garso įrašu)

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Ar atomanat mono kačiūkštį, kur kaiminka atidava?

Koks basotis palikįs, nebaišliuobiu.

Iš bliūdėlio prišlumštįs, šniukš šniukš visas kertas išostinėja, dairos, kų čia do prarytėn.
Čia iš gobšybas jom tėp doros. Škič oran, bant kiek prasvėdinsi, pasgausi, ponoiti, ko norėsi!

Ale ko norėt iš gyvulalių, kad ir žmogėlių nagėliai unt sau užsirietį. Kiek turiam, tiek moža. Noriam do ir do, ir do!

Nesanai girdėjos, kad kažin kas lotėrijoj didžiausių prizų laimėjo. Tiek, kad vėnoj krūvoj negali laikyt, supalas. Ir kėp tėp žmonam papuola?

Manį tai goliat klaust, ne kėp laimėt, o kėp tėp sugebėt nelaimėt. Kožnų nedėl bilėtus parku, tai nė karto nepapuolo. Nors kad būč laimėjus kokį podėlį ar ti radijų. Nu užtat meilaj labai sakas!

Gol ir nelaimiu nieko, kad aš ir tėp visa turiu, ko mon raikia.

Stogų virš galvos, bulbų pilnų aruodų, saujų kapeikų jodai dienai, o svarbiausia – galva unt pečių, dvijai kojos, dvijai runkos, erėlio okys ir visi trisdešims du duntys!

Kol do sveikas, kol patsai įveiki užsidirbtėn, tai ir bodas nėgresia. Kė savo užsidirbi, tai ne tėp ir išmatai. O kita vartus, kas gi iš to čėdijimo.

Pinigų prė pinigo dėsi, sau ir kitom iškadavosi, tai kas ti bus, gol graban susdėsi? Grobas kešėnių neturia.

Nors dabar tokios apsivilkimo modos, kad gali suplyšįs ait, ir niekas nepasakis, kad tu nabagėlis, vargšas. Sakis, o kad tau parkūnai, kas do stiliaga!

Kas untras aina išplyšusiais kėliais ir praardytom aukūnam. O jeigu do gomkinis čviekas (auckaras) bumboj įvartas, nogos jodai, mėlynai numoliavotos, tai paskutinis mados šauksmas!
Ir šukuosanos vėnodos pasdora, iš nugaros nebaatskirsi, ar ti mergiota ar ti zėkis pimpas kuodų susrišįs aina.

Bobutas ir senėliai tik už galvų susijėmį – svieto pabaiga! Jėgu do jų tėvėliai priskeltų, tai pamotį, kas dadas, vėl numirtų.

Graži mergiota, dailiai nuaugus, kad įlįs kokian lakmonan, kad apsiaus par dideliais bušmokais.
Gražus zėkis būt, ale toks jau nusmuktkėlnis, toks jau suplyškelnis, nors pagauk, numauk pajėmįs ir užlopyk.

Nebar gražaus pasiuvimo dropanų, vieni autkojai.

Ale kad žinotumat, kvėtkėliai mieli, kiek tė autkojai kainuoja!

 

Rasos Čepaitės nuotrauka

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų