2023/02/03

 

KALBĖTIS APIE BUITĮ – BŪTINA

Efektyvaus namų tvarkymo konsultantė Giedrė Bagdonienė teigė, kad sumažinus daiktų namuose tvarkymosi procesas būtų kur kas mielesnis ir paprastesnis. „Turime užduoti sau klausimą, kas yra mums prioritetas – daiktai ar erdvė?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Gera leisti laiką tvarkinguose namuose. Deja, dažnai būna taip, kad nuolatinis tvarkymasis ima sekinti. Pasirodo, kad dėl to kalti mūsų pačių įpročiai, kuriuos reikėtų keisti.

Ar tikrai šiais laikais už tvarką namuose atsakingos tik moterys, ką daryti, kad tvarkymasis namuose būtų efektyvus, ir kaip kasdienius buities darbus paversti malonumu, o ne prievole, papasakojo efektyvaus namų tvarkymo konsultantė, knygos „Tvarkos maniakės išpažintis“ autorė Giedrė Bagdonienė.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Jūsų profesija netradicinė. Kaip tapote namų tvarkymo eksperte?

Gražiai mane pavadinote. Žiniasklaidoje dažniau esu vadinama tvarkos maniake arba efektyvaus namų tvarkymo konsultante.

Mano kelias prasidėjo maždaug prieš šešerius metus. Namuose du maži vaikai, o gyvenimas sukosi apie buitį.

Dėl nuolatinio tvarkymosi nusikamavau tiek fiziškai, tiek emociškai. Supratau, kad reikia pokyčių, o aš kažko nežinau, neišmanau, nemoku. Pasirodo, didžiausia problema buvo tokia, kad mūsų namai nukrauti kaupiamais daiktais, kurių didžioji dalis tik užėmė vietą ir buvo visai nereikalingi.

Teko priimti netgi kardinalius sprendimus. Iš gana didelių namų persikraustėme į butą. Turėjome atsisakyti daugelio daiktų ir pasilikti tik tuos, kurie reikalingiausi. Prioritetu pasirinkau erdvę, o ne daiktus ir tai išėjo tik į gera. Pagalvojau: gal savo atradimus ir patirtį galėčiau perteikti ir kitiems? Tai pasitvirtino, nes namų tvarkymo tema visuomet aktuali.

Tvarką stalčiuose ir spintelėse palaikyti padeda dažnai atliekama daiktų revizija.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Esate ne tik išleidusi knygą „Tvarkos maniakės išpažintis“ (knyga, 2017 metais tik pasirodžiusi, kaipmat buvo išpirkta – aut. past.), bet ir sėkmingai vedate seminarus apie namų tvarkymą. Kaip jau minėjote, viena didžiausių ydų, trukdančių efektyviai tvarkytis namuose, yra daiktų kaupimas. Kokios priemonės padėtų atsirinkti tinkamiausius daiktus?

Daiktai yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis ir visiškai be jų neapsieitume – pradedant kasdienio vartojimo daiktais, baigiant drabužiais. Siekiant tvarkos ir aiškumo, daiktų atrinkimas turėtų būti organizuojamas pagal kategorijas. Tarkim, jei grįžtume prie minėtos drabužių kategorijos, turėtume savęs paklausti, kaip aš noriu atrodyti, koks mano stilius, kurie drabužiai mane puošia, džiugina, o kurie – ne. Taip drabužius atrinkti būtų paprasčiau.

Reikia pasilikti tik tai, kas reikalinga dabar, o ne kaupti viską, ko galbūt prireiks, neaišku kada, o gal visiškai neprireiks.

Ne visada daiktus reikia išmesti, juos galima kam nors atiduoti, gal net parduoti. Daiktas turi tarnauti mums, o ne mes daiktui. Svarbiausia, kad namuose būtų tik tie daiktai, kuriuos matyti gera.

Daiktų atrinkimas yra ilgas procesas, užtrunkantis ne vieną dieną ir ne vieną savaitę. Svarbiausia turėti aiškų tikslą, motyvacijos, energijos.

Nekalbu apie minimalizmą, nors visai tam ir pritarčiau. Deja, šeimose, kuriose yra mažų vaikų, tokie dalykai vargu ar įmanomi.

Įprastai tvarkymasis yra prisivertimo reikalaujantis darbas. Dažnas turbūt sutiks, kad tvarką namuose palaikyti kur kas sunkiau, kai yra vaikų ir (ar) besišeriančių gyvūnų. Kaip tokiuose namuose užtikrinti tvarką tokią, kurios nuolatinis palaikymas neišsunktų ir mūsų pačių? Kokie pagrindiniai įpročiai padėtų tvarkymosi procesą paversti malonumu?

Kuo mažiau turime matomų daiktų ant įvairių paviršių, tuo tvarkytis lengviau, paprasčiau. Ne valymas, ne siurbimas vagia daugiausia laiko ir energijos, o nuolatinis daiktų dėliojimas, rankiojimas. Moterys, kurios daug laiko praleidžia namuose, ištisą dieną tvarko nesibaigiantį vaikų kuriamą chaosą, išvargsta labiausiai, nes tas tvarkymasis praktiškai neduoda jokio rezultato.

Siekiant efektyviai tvarkyti namus, būtų protinga įsivesti dienos ritmą, susikurti tam tikrus fiziškai ir emociškai neišsunkiančius ritualus. Pavyzdžiui, galima po kiekvienų pusryčių, pietų ir vakarienės skirti dešimt minučių tvarkymosi rutinai. Tai kur kas efektyviau nei nuolatinis tvarkymasis ir šeimos narių kontroliavimas, gadinantis nuotaiką tiek jiems, tiek jums.

Taip pat reikėtų susiformuoti įprotį iškart atlikti darbus, kurie trunka vos keletą sekundžių. Pavyzdžiui, jei kas išsipylė, išvalau, jei kas nukrito, pakeliu ir t. t. Neatidėlioti to, ką pastebėjau. Nors tai atliekama per labai trumpą momentą, prisideda prie tvarkos pastovumo.

Kaip jau minėjau, jei paviršiai nukrauti daiktais, tai ne tik ilgina tvarkymosi laiką. Tokiuose namuose būti sunku, tad sunku ir prisiversti tvarkytis.

Tvarkymąsi buityje dažniausiai kuruoja moterys. Jūsų manymu, tai teisinga, ar vis dėlto namų tvarkymo darbais geriau būtų pasidalyti su kitais šeimos nariais?

Dažniausias klausimas, kurio sulaukiu iš moterų, kaip priversti savo vyrą, vaikus tvarkytis. Tai gili problema. Tenka ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko, kad šeimoje tvarką palaiko tik viena mama.
Dažnai mes, moterys, pačios būname dėl to kaltos, nes per daug kritikuojame kitų pagalbą.

Atrodo, kad tik mes vienintelės idealiai viską nuvalome, išsiurbiame, sulankstome. Artimieji, gavę kritikos, nustoja padėti ir tai tobulajai mamai mielai perleidžia visą atsakomybę.

Taip pat dažna bėda, kad moterys atvirai nepasako, kad joms tos pagalbos reikia. Žiūri piktu žvilgsniu ir mano, kad kiti turi patys susiprasti.

Deja, atviras bendravimas šeimoje yra būtinas.

Jei šeimoje santykiai nuoširdūs, tai ir tokių nesusipratimų buityje būna mažiau.

Moterims patariu tiesiog užduoti sau klausimą, jei buityje jaučiatės apleistos, nelaimingos, kokių priemonių turite imtis, kad ši situacija pasikeistų?

Nors Giedrė Bagdonienė pritaria minimalizmo idėjai, vis dėlto šeimose, turinčiose vaikų, tokie dalykai vargu ar įmanomi.

Dar viena opi problema yra įsišakniję stereotipai, neva tvarkymasis namuose yra tik moterų darbas. Šeimoje, kurioje už tris namų kampus atsakinga buvo mama, užaugę vyrai turi keisti požiūrį į tai, nes laikai keičiasi.

Moterų ir vyrų teisės yra lygios, moterys stipriai prisideda prie vyrų pasiekimų, o vyrai – prie moterų. Vyrams labai svarbu suvokti, kad jie jau užaugo, o žmona ne mama – aplink juos nešokinės. Atsakomybės namuose daug.

Vyrams nenukris rankos, jei padės buityje savo žmonai. O kiek padės, čia yra poros asmeninis susitarimas. Nereikia bijoti kalbėtis apie buitį.

Per karantiną esame priversti daugiau laiko būti namuose. Dažnas imasi ir remonto darbų. Ar norint atgaivinti namus, visada būtina imtis kardinalių pokyčių, gal pakaktų perstumdyti baldus iš vienos vietos į kitą?

Dažnai manęs klausia, kaip suvienyti buitį. Patariu didžiausią dėmesį atkreipti į sienų, grindų, stalviršių spalvas.

Nuo pasirinktų spalvų gali priklausyti, kiek mes laiko praleisime tuos paviršius valydami.

Turbūt yra tekę girdėti, kad juoda spalva suteikia solidumo, bet tarkime, juodus stalviršius reikės valyti kur kas dažniau nei balkšvus, nes matysis kiekvienas krislelis, kiekviena dulkelė.

Jei norite atsinaujinti namus, apsvarstykite kuo daugiau variantų, ieškokite alternatyvų. Nebijokite pasikonsultuoti su žmonėmis, kurių interjeras jums atrodo patrauklus. Neskubėkite ieškoti, pirkti ko nors panašaus.

Pirmiausia išsiklausinėkite viską iki smulkmenų, sužinosite ir privalumus, ir trūkumus. Sekite įvairias interjero atnaujinimo grupes socialiniuose tinkluose, skaitykite komentarus, diskutuokite, pasisemkite idėjų.

Mintis apie baldų perstumdymą yra geras pastebėjimas. Su baldais drąsiai eksperimentuokite.
Tarkim, vieną savaitę baldą pasukite viena kryptimi, antrą – kita.

Namai atgyja pakeitus turimų baldų padėtį. Kartais ir to nereikia, pakanka tik pagalvėlių užvalkalus ar užuolaidas pasikeisti.

Sienų perdažymas yra nemažai lėšų ir laiko reikalaujanti investicija, bet naujos namų spalvos jau būtų didesnis pokytis, suteikiantis naujumo jausmą.

Būna ir taip, kad remontas atliktas, tačiau džiaugsmo kaip nėra, taip nėra. Gal į tokius dalykus išvis geriau nedėti lūkesčių?

Mano nuomone, pokyčiai namuose vis dėlto turėtų džiuginti. Jei tai nesuteikė namams pozityvumo, tada priežastys slypi kažkur kitur.

Dažnai konsultuojate ir buitinių valymo priemonių klausimais. Kas Jums svarbiau, ar kad priemonė būtų ekologiška, ar kad stipri, koncentruota, efektyvi?

Jei paviršiai valomi retai, nereguliariai, ypač vonios kambarys, be agresyvių chemikalų neapsieisime. Jeigu paviršiai valomi dažnai, reguliariai, ekologiškų priemonių tikrai pakanka.

Man priimtinesnė kasdienė namų priežiūra be chemikalų. Technologijos sparčiai pažengusios, yra šluosčių, kurioms pakanka vandens, ir jos efektyviai išvalo visus paviršius. Džiugu, kad kuriant valymo priemones vis dažniau atsižvelgiama į išteklių tausojimą. Manyčiau, kad kuo toliau, tuo labiau prekybos centruose ir parduotuvėse mažės kenksmingų aplinkai priemonių.

Lietuviai rūpinasi tik namų švara, o daiktus peržiūri retai. Užsienyje daiktų revizija daroma dažniau, bet ten vartojimo kultūra dar ryškesnė, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kokybiškų daiktų galima įsigyti kur kas pigiau nei pas mus.

Domitės ir užsienyje populiariomis efektyvaus būsto tvarkymo tendencijomis. Ar tenykštės tendencijos artimos Lietuvai? Kokie esminiai skirtumai ryškiausi?

Problemos beveik visur tos pačios. Esminis skirtumas būtų toks, kad Lietuvoje rūpinamasi tik namų švara, o daiktų revizija daroma retai. Užsienyje daiktų revizija daroma dažniau, bet ten vartojimo kultūra dar ryškesnė, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kokybiškų daiktų galima įsigyti kur kas pigiau nei pas mus.

Mes, lietuviai, esame kaupikai ir, matyt, taip įskiepyta nuo senų laikų, kad daiktai teikia saugumo jausmą. Be ar tikrai šiais laikais daiktų gausa daro mus laimingesnius? Nemanau.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video