2024/04/19

 

IŠ ALKOHOLIO LIŪNO IŠBRISTI SUNKU, BET ĮMANOMA

Vida Špirkaitė tikisi, kad jos istorija padės nors vienam žmogui išsivaduoti iš klastingojo alkoholizmo. Autorės nuotrauka

Dažnai išsivadavę iš priklausomybės pančių žmonės apie savo praeitį vengia kalbėti garsiai, retas tam ryžtasi.

Antai Vida Špirkaitė savo gyvenimo istoriją išpasakojo atvirai ir be užuolankų. „Kad nustočiau gerti, turėjau pasiekti patį dugną“, – teigė moteris.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Gėrė, kol supleškino namus

V. Špirkaitė kilusi iš Abejutų kaimo. Kol dar mokykloje mokėsi, alkoholio skonio ji nežinojo. Pirmą taurelę išlenkė būdama dvidešimtmetė.

„Mokykloje tikrai neblogai sekėsi, dvylika klasių baigiau gerais pažymiais. Išvažiavus į Kupiškį prasidėjo išgėrinėjimas.

Iš pradžių bibliotekininke dirbau, ten pasitaikius progai su kolegėmis išgerdavome. Vėliau perėjau dirbti į katilinę. Ten beveik nebuvo moterų, vyriškas kolektyvas, visi darbe gerdavome ir be progos“, – pasakojo V. Špirkaitė.

Į greitą alkoholizmo kelią atvedė ir tai, kad būsto, kurį ji nuomojosi, šeimininkas taip pat mėgo išgerti. Grįžusi po darbo namo neatsisakydavo jo siūlomo alkoholio. Vida teigė, kad girtauti būdavo smagu todėl, kad tada niekas neberūpėdavo. Nei darbas, nei ateitis, nei ji sau pati – absoliučiai niekas. Jauna mergina nepaisydavo ir tėvų žodžių. Barkis nesibaręs, kaip nuo žąsies vanduo.

Už kasdienį girtavimą darbe V. Špirkaitė buvo išmesta gražiuoju, darbo knygelėje įrašo nepaliko, bet liepta pačiai išeiti. Vėliau įsidarbino melioracijos įmonėje, bet ir ten, kaip ji sakė, bendradarbių kompanija nebuvo blaivininkai.

Toliau viskas klostėsi tik dar liūdniau.

Plačiau skaitykite balandžio 13 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Koks atviras ir nuosirdus zmogus.sekmes.

  • Šaunuolė tu Vida! Tu puikus pavyzdys kitiems! Visada malonu pamatyti tave tokią pasitikinčią savimi! Laikykis ir kurk savo gražų gyvenimą – tokį, kokio pati nori 🙂

  • Už atvirumą reike pagirti ir padėti, kad netyčia ne grįstų į buvusią būsena nes tik kada pats prisipažinsiu apie tai kad esu alkoholikas, narkomanas ar kitų priklausomybių asmuo ir toliau kito kelio nėra arba grabas, arba išėjimas iš šių busenu tik pats šį veiksmą gali atlikt ir jeigu yra artimųjų, kaimynu, draugų tikra reali pagalba galima pasiekt šį tikslą tapti pilnaverčiu žmogumi tai yra labai sunku nes kiekviena diena gali paslyst. O seip iš šio maro išsivaduoja apie 25%zmoniu jems pagarba ir šlovė. Gal kai kas ir nesupras šio komentaro ir ji smerks, bet tai tik jo problema ir be kuriuo metu jis gali atsidurti tokioje situacijoje

    • Blogiausia, kad priklausomybę turinčiam negali padėti, kol jis pats nesupras. Matai kaip žmogus skęsta ir nieko negali padaryt.

Rekomenduojami video