2023/02/03

 

KO REIKIA VAIKO IR KNYGOS DRAUGYSTEI

Vasario 22 dieną virtualioje knygų šventėje „Knygų savaitė“ per pokalbį „Vaiko ir knygos draugystė – kaip ją užmegzti ir puoselėti?“ profesinę ir asmeninę patirtį perteikė (iš kairės, viršuje) psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, dailininkė Sigutė Ach ir vaikų literatūros apžvalgininkė Agnė Skučaitė-Leonavičienė kartu su sūnumi Mykolu (apačioje, dešinėje). Pokalbį moderavo leidyklos „Nieko rimto“ atstovė Indrė Liubinaitė (apačioje, kairėje). Autorės nuotrauka

Vasario 22 dieną virtualioje knygų šventėje „Knygų savaitė“ per pokalbį „Vaiko ir knygos draugystė – kaip ją užmegzti ir puoselėti?“ profesinę ir asmeninę patirtį perteikė (iš kairės, viršuje) psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, dailininkė Sigutė Ach ir vaikų literatūros apžvalgininkė Agnė Skučaitė-Leonavičienė kartu su sūnumi Mykolu (apačioje, dešinėje). Pokalbį moderavo leidyklos „Nieko rimto“ atstovė Indrė Liubinaitė (apačioje, kairėje).
Autorės nuotrauka

Vasario 22–28 dienomis pirmą kartą vyko virtuali knygų šventė „Knygų savaitė“, kur septynias dienas įvairiose platformose – nuo televizijos eterio iki naujienų portalų ir socialinių tinklų – buvo daugiau nei aštuoniasdešimt pačių įvairiausių renginių, kuriuos vienijo bendra knygų tema. „Knygų savaitės“ sumanytoja – leidykla „Baltos lankos“, o prie šios iniciatyvos prisijungė visas būrys kitų leidyklų, bibliotekų ir kitų įstaigų.

Antai vasario 22 dieną tie, kurie domisi vaikų literatūra, jų auklėjimu ir psichologija, pakviesti į virtualų pokalbį, skirtą išsiaiškinti, kaip vaikui padėti užmegzti ilgalaikę draugystę su literatūra.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Skaityti ne vaikui, o kartu su juo

Į pokalbį „Vaiko ir knygos draugystė – kaip ją užmegzti ir puoselėti?“ renginio dalyviai rinkosi internetinėje „Zoom“ platformoje. Pokalbyje dalyvavo psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, vaikų literatūros apžvalgininkė Agnė Skučaitė-Leonavičienė, jos sūnus Mykolas ir dailininkė Sigutė Ach. Pokalbį moderavo leidyklos „Nieko rimto“ atstovė Indrė Liubinaitė.

Pokalbio dalyvės pritarė teiginiui, kad tėvai ir pedagogai dažnai girdi rekomendacijas, kaip skaityti vaikui, o ne kaip skaityti su vaiku.

Sudominti vaiką knyga šiandieninėmis sąlygomis sunku, nes dėl vaiko dėmesio grumiasi begalė dalykų, tarp kurių ir didžiausi vaizduotės priešai – išmaniųjų telefonų ir planšečių ekranai.

Jei vaikas neturi vaizduotės, jis skaitomą knygą suvokia fragmentiškai, neįsigilinęs, todėl ir skaitymas neteikia džiaugsmo.

Dailininkė S. Ach teigė, kad užkrėsti vaiką vaizduote yra suaugusiojo darbas.

Menininkė, knygų iliustratorė turi nemenką šios vedlės į vaizduotę patirtį ir tvirtino, kad jei pasiūlysime vaikui įsivaizduoti, menkai tikėtina, kad jis tai ir padarys. Reikia vaiką į tą vaizduotę įvesti žaidimų, vaizdingo pasakojimo ar kitomis formomis. Kuo anksčiau bus pradėta vaizduotę lavinti, tuo geriau.
„Kai vaizduotės nėra, apčiuopiame tik nuobodulį“, – sakė ji.

Asmeninę vaizduotės lavinimo patirtį perteikė ir A. Skučaitė-Leonavičienė, skaityti sūnui pradėjusi tada, kai jam suėjo treji metai. Norėdama sudominti vaiką, ji skaitydama stengėsi keisti personažų balsus. Tai, jos manymu, suteikė ir savotiško teatrališkumo.

Šiandien Mykolui jau dešimt metų, jis skaito knygas pats, o keturmetei sesei knygų repertuarą kartoja tėtis.

Dviejų vaikų mama pasidžiaugė, kad skaitymas jų šeimoje ne ritualas, o veikiau draugystė, ir juokaudama pavadino savo šeimą „knygų draugeliais“.

A. Skučaitė-Leonavičienė pridūrė, kad labai svarbu vaikui leisti rinktis knygą. Mažesni gali rinktis pagal paveikslėlius, o didesni jau ir pagal žanrą. Šauni idėja išsirinkti knygą kartu. Tada bus įdomu skaityti abiem – ir vaikui, ir suaugusiajam.

Gali nutikti ir taip, kad kelias dienas iš eilės skaitant tą pačią knygą dingsta ūpas. Todėl skaitant galima ir suintriguoti vaiką, pvz., kaskart užbaigti skaityti knygą pačioje įdomiausioje vietoje.
Psichologė G. Sujetaitė-Volungevičienė – taip pat dviejų atžalų mama. Jos manymu, vaikui skaityti galima kad ir nuo gimimo. Labai svarbu, kad knygos namų aplinkoje būtų artimas dalykas ir patiems tėvams. Tėvai turi patys mėgti skaityti.

Dažnas klausimas, kaip skaityti vaikui, kuris dar menkai sulaiko dėmesį. Psichologė teigė, kad vaikui iš karto nebūtina viską skaityti. Iš pradžių galima pasakoti istoriją pagal paveikslėlius ir neprisirišti prie raidžių. Vaiko vaizduotė atsiranda trečiais gyvenimo metais. Tuomet tėvai gali išgirsti pirmų nebūtų istorijų iš savo vaikų ir tai yra geras ženklas, nes jis jau pradeda šį bei tą įsivaizduoti.

Knygos suteikia gyvenimiškus pagrindus

Dailininkės S. Ach manymu, vaikams reikia skaityti neskubant. Žodis turi lipti prie žodžio, o kartu su skaitomu tekstu atsiranda ir vaizduotė. Kartu tai gali įtraukti ir patį suaugusįjį. Skaitant kartu su vaiku galima tą pačią knygą atrasti iš naujo.

Anot psichologės G. Sujetaitės-Volungevičienės, skaitant labai svarbus ir balso tonas.

Dieną galima skaityti energingai, su įvairiomis intonacijomis, labai tinka nuotykių pilnos knygos. Vakarop tokių knygų reikėtų privengti, nes jos gali pakenkti vaiko miego kokybei, ir skaityti ramesniu balsu mažiau veiksmo turinčias knygas.

G. Sujetaitės-Volungevičienės teigimu, puikūs tarpininkai, kurie gali pritraukti vaiką prie knygos, yra žaislai. Labai šaunu, jei namuose yra žaislas, kuris nors šiek tiek panašus į vieną ar kitą knygos veikėją. O jei tas žaislas prabyla, dar smagiau skaityti.

Vaikų literatūros apžvalgininkė A. Skučaitė-Leonavičienė siūlė tėvams parodyti savo atžaloms tas knygas, kurias kadaise patys skaitė būdami vaikai. Tokių knygų skaitymas kartu stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį.

S. Ach pastebėjimu, knyga dažnai vaikams būna nepatraukli dėl to, kad yra lengvai prieinama, o ir vien tas žodis „skaityk“ gali būti nemalonus, jei tėvai patys neskaito. Jeigu suaugęs žmogus skaito knygą su pasigėrėjimu, galbūt tai matydamas vaikas prieis ir susidomės knyga arba norės bent pavartyti, kas irgi yra gera pradžia.

Ar vaikams skaityti knygas naudinga tik dėl vaizduotės? Tikrai ne. Knygos gali būti geras vaiko psichikos formavimosi pagrindas. Psichologė G. Sujetaitė-Volungevičienė tvirtino, kad vaikas skaitydamas knygas priartėja prie rimtų temų, tokių kaip mirtis, skyrybos ir kt. ir pradeda šiuos reiškinius suvokti. Knygos padeda atlaikyti neteisybę, su kuria ne kartą vaikui reikės susidurti. Knyga kartu treniruoja vaiko empatiją ir moko tikėti gėriu. Kad ir kiek sunkumų veikėjas ištvėrė, vis tiek jo problemos baigėsi.
Pokalbio pabaigoje dalyviai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus. Vienas jų teiravosi, kaip sudominti knygomis vyresnio amžiaus mokinius.

Atsakymas toks: paauglį skaityti pritrauktų tos jo paties problemos, kurias patiria ir vienos ar kitos knygos herojus. Liepti skaityti prievarta – blogas variantas.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video