2024/05/18

 

PAVASARINEI SAUSRAI GALO DAR NEMATYTI

Sausros išsekinta žemė kelia rimtą žemdirbių susirūpinimą. Metanojos Žilėnaitės nuotrauka

Sausros išsekinta žemė kelia rimtą žemdirbių susirūpinimą.
Metanojos Žilėnaitės nuotrauka

Pastarųjų dienų puikūs orai tinka pramogauti, poilsiauti gamtoje, bet varo į neviltį žemdirbius, daržininkus, sodininkus, miškininkus.

Ada DVARIONAITĖ

Sustojo augmenijos vystymasis, nedygsta vasariniai pasėliai ir ganyklų žolė, skursta žiemkenčiai. Fiksuojami balandžiui neįprasti gaisrų rekordai, nebūta iki šiol, kad per kelias dienas šalyje kiltų per pusantro šimto gaisrų, sudegtų dešimtys pastatų. Sinoptikų žiniomis, praėjusį penktadienį Lietuvoje turėjome šilčiausius orus visoje Europoje: pas mus buvo arti trisdešimties laipsnių, o Europos pietų šalyse – apie dvidešimt laipsnių. Laukai dulka, oras nuo šilumėlės net spirga. Sukilo žaliuoti medžiai, gavę kaitrios šilumos, jiems lengviau, šaknys pasiekia gilesnę drėgmę. O kaip išgyventi lietaus laukiančiai dirvų ir pievų augmenijai?

Velykinio krapnojimo per mažai

Augalininkyste užsiimantys ūkininkai senokai kalba apie pavasarinę sausrą. Visas balandis kelia nerimą ir skatina tikėtis, kad ilgai taip tęstis negali. Bet vis dar tęsiasi.

Šimonyse gyvenantis ir ūkininkaujantis Saulius Bubinas sakė, kad vasarojus šiemet į dirvą subertas kaip į aruodus, nedygsta. Žiemkenčiai, rapsai ir kviečiai kol kas žaliuoja, bet stovi vietoje, vegetacija stabtelėjo.

„Lietaus labai reikia. Per Velykas iškrito tarsi rasa keliskart, grįžau pusę antros nakties namo, pasidžiaugiau, dar dieną truputį pakrapijo ir viskas. Kas buvo patręšę pasėlius, bent ištirpdė, gal maisto medžiagos pasieks augalus. Bet per mažai tiek. Nusekę melioracijos grioviai, įprastai tokiu metu pavasarį būdavo pilni vandens. Tikrai neramu, kaip čia toliau bus, nejaugi ryškiai ir staiga pasikeis mūsų klimatas?“ – nerimastingai svarstė ūkininkas.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video