2024/04/24

 

APIE LIETUVĄ – PER DAIKTŲ IR FOTOGRAFIJŲ ISTORIJAS

Kupiškyje Lietuvos valstybės atkūrimo diena pradėta švęsti išvakarėse. Penktadienį iškilmingos ir svarbios dienos paminėti į Kupiškio viešąją biblioteką rinkosi trijų kartų atstovai – nuo mažiausių iki garbaus amžiaus žmonių. Šį kartą apie valstybę kalbėta kiek netradiciškai: per išsaugotus tėvų, senelių daiktus ir praeitį menančias fotografijas.

Audinga SATKŪNAITĖ

Kelionė į praeitį

Kad būtų prakalbinti seni daiktai ir fotografijos, bibliotekos kolektyvas į pagalbą pasikvietė Povilo Matulionio progimnazijos Kupos pradinio ugdymo skyriaus mokinius ir jų mokytojas. Šeimos popietės vedėja, Kraštotyros ir edukacijos skyriaus metodininkė Jolanta Vosylienė, akcentavo, kad žmonės kuria ne tik šeimos, bet ir visos valstybės istoriją.

Mokinė Viltė Vanagaitė popietės dalyviams papasakojo namo, kuriame ji gyvena su tėvais, istoriją, ir parodė, kaip jis atrodė skirtingais laikotarpiais. Mokinė Akvilė Kurulytė trumpai pristatė neįprastą mokomąją priemonę, naudotą pradinėse mokyklose ir tarnavusią kaip šiuolaikiniai 3D akiniai. Šį daiktą išsaugojo mokinės močiutė Nijolė Kurulienė, kuri dirbo Paketurių pradinėje mokykloje. Anot Akvilės, tai nėra vienintelis močiutės turimas senovinis daiktas, jų yra ir daugiau.

Taip pat buvo galima apžiūrėti mokinės Jovilės Vogulytės giminės nuotraukas. Aldona Ramanauskienė ne tik pateikė senų nuotraukų iš savo asmeninio albumo, bet ir atsivežė parodyti senovinės spaudos, knygų, o akį ypač traukė 1901 metų mišiolas. Moteris pasakojo jį radusi Palėvenės bažnyčioje.

„Mūsų šeimoje buvo labai didelė biblioteka. Tėčio brolis savo žemės dalį pardavė ir pirko knygas. Nemažai jų liko nesunaikinta. Jam mirus, mama be mūsų atsiklausimo pradėjo knygas pardavinėti. Laimei, brolis spėjo jų užgriebti. Ir pas mane jų nemažai išsaugota“, – tikino A. Ramanauskienė.

Ji per popietę perskaitė ir kelis sakinius iš paskutinio tetos parašyto laiško, gauto iš Sibiro.

Suskambo gramofonas

Keletą nuotraukų pateikė bibliotekininkė J. Vosylienė. Didžiausio dėmesio sulaukė jos senelio išsaugotas ir Rygos turguje pirktas gramofonas, kuris, spėjama, galėjo būti pagamintas 1930 metais. Iš puikiai veikiančio gramofono pasklido daina apie meilę albanų kalba.

Iš nuotraukų žvelgė ir Kupiškio viešosios bibliotekos direktoriaus Algirdo Venckaus šeimos nariai. Algirdas Gasiūnas su dukra Emilija papasakojo savo giminės istoriją. Mokinio Antano Marmoko mama parodė mažiesiems klausytojams nepažįstamą daiktą, su kuriuo buvo nusiaunami batai. Susirinkę mokiniai galėjo išbandyti šį Antano prosenelio pagamintą daiktą.

Juozo Samulionio ir bibliotekininkės Reginos Vilčinskienės pateiktose fotografijose taip pat buvo galima pamatyti išsaugotų senovinių daiktų lobyną: barometrą, bezmėną, seną lagaminą, maldaknygių, atžagarinę armoniką, alavinį šaukštą ir kt.

Mokytoja Alė Songailienė ne tik papasakojo tėčio Jono Trasykio gyvenimo istoriją, bet ir parodė nuotrauką odinio palto, su kuriuo jos tėtis 1958 metais grįžo iš Sibiro. Kitoje nuotraukoje buvo matyti jos mamos veltiniai, kuriuos ji įsigijo iš gauto uždarbio Sibire ir su jais iš Linkmenų atvyko į Kupiškį. „Kai tėtis buvo tremtyje, mano mama iš Linkmenų buvo nuvažiavusi dirbti į Sibirą. Rinkti eglių ir pušų sakų. Ten jie ir susipažino“, – pasakojo A. Songailienė.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • ne visi supranta istorinę arba simbolinę daiktų reikšmę.Viena nuotaka labai pyko,gavusi vestuvinę dovaną.Pasakojo “ Įteikė uošvienė dar savo prosenelės kočėlą.Labai man čia reikia,būt geriau pinigų davusi“

  • Senovė…

    Kaip suprantate, kad fotografijos, knygos, daiktai autentiški?

Rekomenduojami video