Iki mokslo metų pabaigos liko visai nedaug – vos kelios savaitės. Prasidės vasaros atostogos ir pamiršę pamokas ir jų ruošą vaikai ir jaunuoliai skubės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pabirs po daugiabučių kiemus, sporto aikštynus, žaidimo aikšteles. Labiausiai pasisekė tiems, kurie galės išvykti paatostogauti Lietuvoje, o galbūt ir už jos ribų, turiningai laiką leisti vaikų vasaros stovyklose ar pas senelius kaime. Tačiau nemažai jaunimo liks mieste ir patys turės sugalvoti, kuo užsiimti vasarą. Šilti vakarai pabėgioti po lauką masina ir pačius mažiausius kupiškėnus. Tik ar yra mieste vietų, kur galima saugiai sportuoti, žaisti?
Apie naujų, modernių vaikų žaidimo aikštelių įrengimą aktyvūs kupiškėnai kalba jau seniai. Senosios, dar sovietinio palikimo aikštelės nėra saugios, tinkamos žaisti vaikams ir – visiškai neišvaizdžios. Jų trūkumas yra didelis miesto skaudulys. Susibūrusi iniciatyvininkų grupė – daugiausia jauni tėveliai, susirūpinę savo vaikų gerove ir turiningesniu laisvalaikiu, ne kartą svarstė, kaip įgyvendinti šią idėją ir mieste įrengti bent vieną žaidimų aikštelę. Surinkus parašus, kuriais pritarimą, kad tokia aikštelė Kupiškyje labai reikalinga, išreiškė apie 800 kupiškėnų, buvo kreiptasi ir į Kupiškio rajono savivaldybės vadovus, Tarybos narius. Vaikai darželiuose netgi piešinius piešė ir juose vaizdavo, kokios galėtų būti jų svajonių žaidimų aikštelės.
Senoji valdžia iniciatyvininkus priėmė, išklausė ir paaiškino, kad Kupiškio miestas yra įtrauktas į probleminių rajonų sąrašą, tad skyrus finansavimą galima tikėtis, kad per 2–3 metus tokios aikštelės mieste atsiras.
O štai naujasis rajono meras praėjusią savaitę prakalbo apie tai, kad dvi naujos vaikų žaidimų aikštelės Kupiškyje gali išdygti jau šiemet. Ir lėšų, pasirodo, labai norint šiam tikslui įgyvendinti galima atrasti. Vienas iš būdų – sutaupyti laisvų Savivaldybės mero patarėjos ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybių atlyginimai. Rajono vadovas tvirtina, kad viena aikštelė vaikams iškils Jono Černiaus skverelyje. Tikimasi, kad ją įrengiant finansiškai prisidės ir prekybos centras „Maxima“.
Kol tėvai internetu diskutavo, kuri vieta mieste aikštelei būtų patogiausia ir centro, ir Kraštiečių mikrorajono gyventojams, rastas gal ir neprastas variantas – J. Černiaus aikštė. Ji – pusiaukelė tarp šių dviejų rajonų. Užtenka žalumos, gatvė – tolėliau. Žinoma, nepatenkintų ir teigiančių, kad vieta netinkama, atsiras. Tik ar bereikia diskusijų? Svarbiausia, kad aikštelė būtų. Įrengus vieną, planuojama lėšų rasti ir kitai.
Iniciatyvą dėl apgailėtinos būklės sporto aikštelių parodė ir miesto jaunuomenė. Su jų atstovu meras Dainius Bardauskas apžiūrėjo nemažai sporto aistruoliams skirtų aikštelių. Išvada ta pati – jų būklė – itin prasta. Valdžia pažadėjo sutvarkyti tris sporto aikšteles, kurioms lėšų tikimasi rasti gavus tikslinių teorijų finansavimą.
Klausimas kitas. Ar sugebėsime šias aikšteles saugoti, ar nebus tai vieta vandalams siausti? Tokių pavyzdžių mieste turime ne vieną. Medžio drožėjų plenerų metu tautodailininkų rankomis pagaminti medinukai puošia kelias Kupiškio vietas – jie pastatyti šalia poliklinikos, buvusioje čiuožykloje prie ligoninės. Bet ar tikrai puošia? Išteplioti, peiliais išraižyti, teritorijos dažnai prišiukšlintos…
Prisiminkime ir iniciatyvių kupiškėnų įgyvendintą sūpynių idėją. Praėjusią savaitę, pritvirtinus jau tikrai ne pirmą ir ne antrą kartą nupjaustytas virves, sūpuoklės vėl pradėjo suptis. Sakoma, kad supimasis – geriausias atsipalaidavimo būdas, todėl vaikai prie jų būriuojasi nuolatos. Tegul tik supasi… Tad reikia viltis, kad rankos piktadariams nepradės niežtėti ir kad naujosios valdžios pažadai virs realiais darbais.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ