Planuojamas susitikimas su šilumos gamintojais ir tiekėjais labai domino kupiškėnus. Daugelis tikėjosi iš AB „Simega“ ir AB „Panevėžio energija“ atsakingų darbuotojų išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Tad kovo 7 d. kultūros centro vitražų salė prisirinko pilnutėlė. Šiuo metu labai išaugus šildymo kainoms, arčiau mokesčių slegiamo žmogaus panūdo pabūti ir politikai. Tarp susirinkusiųjų buvo matyti seimūnas Valdemaras Valkiūnas, Biržų r. Tarybos narys Kęstutis Slavinskas ir kitos, dar tik artimųjų ratui žinomos būsimos politikos žvaigždės. Juk rinkimai į Seimą nebe už kalnų. Tačiau, kaip visada, iš didelio debesio lietaus buvo maža.
„Simegos“ atstovas Zenonas Bražys, atėjęs į susitikimą, neturėjo savo boso įgaliojimų kalbėti įmonės vardu. Tad apie šildymo problemas susirinkusiesiems beliko pasikalbėti tik su rajono valdžios ir AB „Panevėžio energija“ atstovais. Jiems talkino ir Kęstutis Tubis, bendrovės „Vilniaus energija“ darbuotojas, komentavęs namų termovizines nuotraukas ir kalbėjęs apie pastatų šiltinimą.
Pirmieji rajono mero Jono Jaručio žodžiai buvo kupini pesimizmo ir nieko gero ištroškusiems šilumos ūkio permainų kupiškėnams nežadėjo: „Nepaisant naujojo Šilumos ūkio įstatymo, naudingo šilumos vartotojams, Prezidentės kalbų, kad šilumos kainos turi mažėti, tai nelabai tikėtina, nes energetiniai ištekliai brangsta.“
Pateikė veiklos ataskaitą
AB „Panevėžio energija“ finansų direktorė Rita Morozovienė papasakojo, kad jų įmonė šilumą tiekia 6 rajonams – Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų ir Kupiškio. Visų rajonų savivaldybės yra jų bendrovės akcininkės. Daugiausia akcijų turi panevėžiečiai – 60 proc. Kupiškio r. priklauso 6 proc. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą kainų skaičiavimo metodiką AB „Panevėžio energija“ šiuo metu yra nustatyta 26,68 ct su 9 proc. PVM už 1 kWh kaina. Ji vienoda visiems 6 rajonams. Šalies mastu ši kaina vidutinė. Yra ir kur kas daugiau už šilumą mokančių rajonų. Kupiškio miestui šiluma perkama iš AB „Simega“. Subačiaus, Šepetos ir Noriūnų katilinės priklauso AB „Panevėžio energija“. Čia kurui naudojamos skiedros, pjuvenos, skalūnų alyva, malkos.
2011 m. AB “Panevėžio energija„ šilumos savikaina buvo 21,27 ct/ kWh, o Kupiškio rajone sudarė 23,69 ct/ kWh, tačiau gyventojai 2011 m. vidutiniškai už šilumą mokėjo 21,13 ct/ kWh be PVM.
Gyventojus pasiekia tik 75 proc. nupirktos šilumos. 25 proc. jos yra prarandama neatnaujintuose šilumos tinkluose. Tas nuostolis išbalansuojamas vartotojams.
Nuo 2001 m. į Kupiškio r. šilumos ūkio modernizavimą investuota apie 6,5 mln. litų. Didžiausios investicijos padarytos 2011 m. Dar 3,7 mln. litų planuojama skirti 2012-2016 m. šilumos trasoms atnaujinti.
AB „Panevėžio energija“ technikos direktorius Petras Diksa sakė, kad Noriūnuose ir Subačiuje bus šalinama keturvamzdė šildymo tiekimo sistema. Mažuose miesteliuose šilumos tinklų būklė daug prastesnė. Ten iš pradžių jie nebuvo gerai prižiūrėti.
Kodėl pabrangsta?
Šilumos tiekėjų buvo klausta, kodėl tiek šiluma pabrangsta, jei iš „Simegos“ katilinės ji yra perkama po 14 ct už kWh. R. Morozovienė paaiškino, kad „Simegos“ parduodamos šilumos kaina buvo kintama. Kaina už šildymą priklauso ne tik nuo kuro ir perkamos šilumos. Į ją įeina elektros, vandens sąnaudos, minėti 25 proc. šilumos nuostolių, kurie patiriami transportuojant tinklais šilumą gyventojams, prisideda remonto, nusidėvėjimo sąnaudos, darbo užmokestis ir kt.
Noriūnietė Daiva Dūdienė teigė, kad šilumos vartotojams neturi rūpėti šilumos nuostoliai, patiriami trasose. Tai šilumą tiekiančios bendrovės rūpestis. P. Diksa atsakė, jog AB „Panevėžio energija“ vykdo planingai šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą visuose rajonuose ir keičia vamzdžius, kurių izoliacija susidėvėjusi. Tačiau tos investicijos atsipirks tik per 50 m. Savikaina tiekiamos šilumos priklauso ne tik nuo vamzdynų būklės, bet ir nuo šilumos tiekimo intensyvumo – kiek per 1 km trasos per minutę perduodama megavatvalandžių šilumos energijos. Sąnaudos didėja, kai didelė sklaida, kai vartotojai būna labai nutolę vieni nuo kitų.
Dainius Bardauskas teiravosi, ar kituose rajonuose irgi nuostolinga tiekti šilumą. Pasak R. Morozovienės, kai gamtinės dujos buvo pigios, jomis besišildantys rajonai galėjo pasidžiaugti mažesnėmis šildymo kainomis. Kai dujos pradėjo brangti, situacija pasikeitė. Šiuo metu katilinė Rokiškyje yra kūrenama labai pigiu biokuru, o Kėdainiuose šiluma nebrangiai yra perkama iš „Lifosos“. Tai padeda išlaikyti kainų tolygumą ir kituose AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamuose rajonuose. Gal šildymo kainą būtų galima mažinti, jei atsirastų daugiau gaminančių pigią šilumą.
Buvo prisimintos ir skolos. R. Morozovienės pateiktais duomenimis, Kupiškio r. yra 2865 butai. Už šildymą yra įsiskolinę 462 butai, vidutinė vieno buto skola yra 1 tūkst. 913 Lt. Visą skolą išdalinus visiems butams, skola kiekvienam butui išeitų po 309 Lt.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ