Teisingumo ministras Petras Baguška užsimojo iš esmės pertvarkyti notarų veiklą. Vyriausybei jau pateikti konkretūs pasiūlymai – ilginti notarų darbo laiką, nustatyti, kad jų paslaugos gyventojams būtų prieinamos ir šeštadieniais, kad jie už paslaugų teikimą ne notaro biuro patalpose imtų mažesnį atlygį, kad paveldėjimo reikalus galėtų tvarkytis ne tik pas tą notarą, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo asmens gyvenamoji vieta arba jo turtas, bet ir pas kitą tos pačios savivaldybės notarą. Jau šiemet numatyta padidinti ir šių pareigūnų skaičių, peržiūrėti atlyginimų už notaro veiksmus dydžius.
Visos būsimos šių pareigūnų darbo permainos turėtų atsispindėti ir Notariato įstatymo pataisose, kurioms rengti bus sudaryta darbo grupė.
Apie gresiančias permainas pasikalbėjome su Kupiškyje dirbančiomis notarėmis Asta Grambiene ir Milda Milutiene.
Nuolatinė kaita
M. Milutienė sakė, kad baigusi Vilniaus universiteto teisės fakultetą, 1990 m. atvyko dirbti į Kupiškio rajono savivaldybę juriste. Tačiau po trijų mėnesių, įsteigus mieste dar vieną notaro etatą, pradėjo eiti šias pareigas. Jos nuomone, dabar notarams daug didesni reikalavimai, nei jos darbo pradžioje. Atsirado naujos technologijos, nuolat reikia palaikyti ryšius su gyventojų, juridinių asmenų, testamentų, nekilnojamojo turto registrais, reikia atlikti kur kas daugiau notaro veiksmų. Tikras perversmas darbe įvyko 2001 m. įsigaliojus naujajam civiliniam kodeksui. Teisinė bazė pakito iš esmės. Iki šiol įgyvendinti kai kurioms teisinėms normoms nėra sukurto būdo.
A. Grambienė pridūrė, kad ne tik notarams, bet ir jų klientams nemenkas išbandymas yra nuolatinė įstatyminių normų kaita. Pavyzdžiui, buvo reikalaujama, kad asmuo, iš valstybės įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, jos negali kam nors kitam perleisti penkerius metus. Nespėjo praeiti nė metai, kai šios nuostatos nebeliko, o kartu su ja dingo ir būtinybė tokios žemės savininkams kažkam aiškinti, kiek laiko esi jos savininkas.
Neapgultos
Abi notarės sutartinai tvirtino, kad jų biuras kasdien tikrai nesulaukia klientų antplūdžio. Pavyzdžiui, vieną savaitę gali beveik niekas neužklysti, o kitą, žiūrėk, dirbi nepakeldamas galvos. Ir tos savaitės būna nevienodos. Pavyzdžiui, ima ir užplūsta žmonės tvarkantys vien testamento reikalus, lyg būtų susitarę. Vasarą buvo atestatų tvirtinimo bumas. Nuo šios procedūros notarus tikrai reikėtų išvaduoti.
Anot A. Grambienės, milžiniškos eilės, klientų atranka ar panašūs dalykai – tai didžiųjų miestų bėdos. Kupiškyje dažniausiai skuba verslininkai. Kad būtų greičiau ir skubantiems žmnonėms nereikėtų ilgai laukti, priimami jų dokumentai ir sutariama, kada jie bus sutvarkyti. Ilginti darbo laiką bent jau Kupiškyje jų biurui tikrai neapsimokėtų. Tokių eksperimentų jos darbo praktikoje jau būta. Kai 1988 m. baigusi Vilniaus universitetą pagal paskyrimą atvyko čia dirbti, trečiadieniais buvo nustatytas darbo laikas iki 19 val., ketvirtadieniais – iki 20 val., o šeštadienį – iki pietų. Lankytojų beveik nebūdavę. Tą laiką vadindavusi „popierių tvarkymo diena“. Kitaip nebus ir dabar. Juk notarų darbas priklauso ir nuo banko, ir nuo registro, migracijos tarnybos, žemėtvarkos skyriaus, pagaliau ir nuo pašto, kuris tedirba iki 16.30 val. Tomis papildomomis valandomis, A. Grambienės nuomone, nebent gali užsiimti klientų konsultavimu. Jos kolegė M. Milutienė pridūrė, jog neseniai Anykščių notarai bandė dirbti ilgiau ir šeštadieniais, bet tesulaukdavo tuo laiku 1-2 lankytojų.
Nesustyguota
Kupiškėnės notarės teigė, jog šiuo metu įgyvendinti vadinamąjį vieno langelio principą, taip pat nėra sudarytos sąlygos. Pavyzdžiui, reikia užvesti bylą apie paveldėtojus, o duomenų notarams apie paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą niekas neteikia. Tad vėl klientui pačiam reikia tuo pasirūpinti.
Nesklandžiai vyksta ir pažymų įvairiems sandoriams užsakymas internetu. Antai vienas klientas turėjo keblumų tokiu būdu tvarkydamas žemės, pirktos už investicines išmokas, pardavimo reikalus. Žmogus buvo atvykęs iš kito miesto. Atrodė, jog viskas vyks sklandžiai, bet notarė pastebėjo, jog internetu atsiųstoje pažymoje stinga būtino šiuo atveju dokumento apie tai, kad valstybė atsisako pirmumo teisės išpirkti tą žemę. Pasirodo, jog tas, kas tvarkė to piliečio žemės registrą, paprasčiausiai to dalyko nepastebėjo. O kalčiausias vėl lieka notaras…
Negalvoja apie pasekmes
Pasak M. Milutienės, naujajame civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad žmogus turi pats ginti savo turtą, pasirūpinti juo. Tačiau mūsų piliečiams dar labai stinga teisinių žinių. Ateina žmonės tvirtinti pirkimo ir pardavimo sandorių, o paaiškėja, kad namų valda teisiškai neregistruota, žemė – taip pat arba turi nepilnamečių vaikų, o leidimo parduoti būstą tokiu atveju be teismo sprendimo – negalima. Vėl atrodo, kad notaras varinėja žmones, bet tai ne jo, bet „karaliaus“ įstatymo privilegija.
Kainos nesikandžioja
Notarės taip pat nenorėjo sutikti su tuo, jog notarinių veiksmų įkainiai yra labai dideli. Juk jie nesikeitė jau penkerius metus. Kur taip rasi? Palyginus su registro kainomis, kartais sandoris pigesnis pasidaro už dokumentą. Tvarkydami paveldėjimo dokumentus įvairiose instancijose žmonės visus mokesčius suplaka į vieną, o notarai, anot A. Grambienės, virsta atpirkimo ožiais. Paveldėjimo liudijimas tikrai tūkstančių nekainuoja – nuo 50-100 Lt, daugiausia iki 200 Lt.
Notarės sakė žinančios kupiškėnų mokumą ir maksimaliausių įkainių jiems tikrai netaiko.
Tačiau visiškai nusipiginti, anot pašnekovių, negalima, nes notaras yra privačiai dirbantis asmuo, kuris atlieka valstybės deleguotą funkciją. Jam pačiam reikia užsidirbti lėšų biurui išlaikyti, susimokėti pelno ir pajamų mokesčiams. (Kupiškio notarų biuras spalio pradžioje planuoja persikelti į suremontuotas patalpas NORD banko pastate.)
Tačiau labai gaila, kai žmonės, stengdamiesi notarams mažiau mokėti, nepagalvoja apie pasekmes. Vietoj sutaupytų 10 Lt, paskui gali prarasti tūkstantį. Pavyzdžiui, visi Kupiškyje žino, kad iki 5 tūkst. litų notariškai patvirtinti sandorį kainuos 50 Lt. Tad ir parduoda bei perka visi maždaug už tokią kainą, nors tarpusavyje atsiskaitoma realiomis rinkos kainomis. Šiuo atveju žmonės turėtų įsisąmoninti, kad ginčo atveju, jie galės atgauti tik notarui nurodytą sumą. Jei tokį būstą nepraėjus trejiems metams norės parduoti, gali tekti mokesčių inspekcijai pakloti 15 proc. pelno mokestį nuo realios sumos, pavyzdžiui, 25 tūkst. litų. Žinoma, ir šiuo atveju galima su pirkėju tartis nerodyti tikros kainos, bet jai pastarasis ims kreditą iš banko, tai turės nurodyti tik realią įsigyjamo turto vertę.
Anot M. Milutienės, notaras gali tik įspėti klientą, dėl tokių netikrų sandorių, bet jį priversti daryti kitaip – negali. Formaliai įstatymas nepažeidžiamas. Tačiau didesniuose miestuose, kur nekilnojamojo turto vertė labai didelė, žmonės realios jo vertės atėję pas notarą nebeslepia ir nerizikuoja dėl galimų pasekmių ateityje. Tai tik provincijos problema.
Paklaustos, ar už lapo atspausdinimą imamas 3 Lt mokestis nėra didelis, pašnekovės sakė, kad klientai šiuo atveju moka ne tik už techninį darbą, bet ir už teisiškai teisingai suformuluotą tekstą. Tai savotiška notaro konsultacijos forma. Žinoma, klientui niekas nedraudžia pačiam suformuluoti ir atsinešti parašytą, nors ir ranka, sutikimo, atsisakymo ar kitokio dokumento tekstą. Bet tokių neatsiranda.
Pašnekovių nuomone, trečias notaras Kupiškyje vargu ar išsilaikytų. M. Milutienė paaiškino, kad Lietuvoje vienam notarui vidutiniškai tenka 14 tūkst. registrų, o jos su kolege turi tik po 4 tūkst.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ