2024/07/12

Nedelsk – krūtų vėžys klastinga, bet įveikiama liga

Praėjusį šeštadienį Vilniuje, Medicinos diagnostikos centre V. Grybo g., vyko projekto “Nedelsk„ šeštasis seminaras, kuriame gvildentos krūtų vėžio diagnostikos ir gydymo naujovės, aptarti šio projekto trejų metų rezultatai. Į šį seminarą susirinkusiuosius pakvietė “Nedelsk„ iniciatorė Agnė Zuokienė.

Vakare renginio dalyviai buvo pakviesti ir į “Rožinį vakarėlį„ Užupio g. terasoje, kur įsikūrusi “Nedelsk„ būstinė. Vienas iš šio pobūvio svečių atpažinimo simbolių turėjo būti rožinis aksesuaras.


Onkologijos centro vedėjas gydytojas V. Ostapenko kalbėjo apie krūtų vėžio gydymo būdus anksčiau ir dabar. Pasak jo, seniau ši liga buvo gydoma tik chirurgiškai, atliekant krūties pašalinimo operaciją. Šiuo metu pastarojo būdo griebiamasi, kai liga būna toli pažengusi. Jei vėžys diagnozuojamas jo vystymosi pradžioje, atliekama tausojanti krūties operacija, t. y. išoperuojama tik pažeista vieta. Po tokios operacijos moteris psichologiškai jaučiasi kur kas geriau, nei amputavus krūtį.

Daugiausia krūties vėžio operacijų atliekama Vilniaus onkologijos centre ir Kauno klinikose. Dar šiek tiek operuojama Klaipėdoje ir Šiauliuose. Europos Sąjungoje siekiama, kad būtų kuriami specializuoti operacijų centrai.

Be chirurginio gydymo šiuo metu yra taikoma chemijos, biologinė, hormonų terapija ir spindulinis gydymas.

Į klausimą, visgi kodėl nepavyksta ženkliai sumažinti moterų mirtingumo nuo krūties vėžio, pratęsti jų gyvenimo trukmės, V. Ostapenko atsakė, kad yra moterų, kurios išgirdusios diagnozę atsisako gydytis, kreipiasi į ekstrasensus ar panašius “specialistus„, kita blogybė, kad po medicinos įstaigų reorganizacijos jos nebežino, kur važiuoti tikrintis, taip pat stinga gydytojų specialistų, kurie galėtų nustatyti diagnozę, po operacijos netaikomas tolesnis gydymas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas V. Zaksas pristatė atrankinės momografijos programą. Ji bus skirta 50-69 m. moterims. Jos galės kas dveji metai nemokamai momografu išsitirti krūtis. Šiai programai yra numatyta skirti 14 mln. litų.

Šią programą kritiškai įvertino A. Zuokienė. Ji sakė, kad Lietuvoje tokio amžiaus yra 417 tūkst. moterų. Mažiausiai reikėtų 22 momografų, kad visos šio amžiaus moterys galėtų išsitirti. Šiuo metu turime tik 14 valstybinių momografų. Ar neliks ši programa tik popierinė? V. Zaksas replikavo, kad niekas nedraus sudaryti patikroms sutarčių ir su privačios aparatūros savininkais. Tuomet jau galima priskaičiuoti 18 momografų. Tačiau bėda ta, kad masiškai moterims pardėjus tikrintis, nebus specialistų, kurie galėtų įvertinti padarytas nuotraukas. Momogramas Lietuvoje aprašo ir įvertina tik 4-5 gydytojai.

A.Zuokienės nuomone, ši programa gali savotiškai ir pakenkti krūtų vėžio prevencijos idėjoms, kadangi moterys manys, jog joms kelias profilaktiškai pasitikrinti atviras, o realiai bus atvirkščiai. Ji taip pat nesutiko su mintimi, jog prognozuojama, kad masiškai to amžiaus grupės moterys nepuls tikrintis ir dėl planuojamos paslaugos prieinamumo tokiu būdu neturėtų kilti keblumų. A. Zuokienė pabrėžė, kad programomis turi būti siekiama išgelbėti Lietuvos gyventojų gyvybes ir apginti jų teisę į sveikatos apsaugą. Todėl nedelsiant reikia objektyviai įvertinti priežastis, trukdančias laiku diagnozuoti krūties vėžį, – menkas bendrosios praktikos gydytojų žinias apie krūties vėžį, krūties vėžiui nustatyti nenaudojamą echoskopijos tyrimą, radiologų trūkumą, momografų trūkumo bei išdėstymo problemas bei parengti ilgalaikį planą šioms problemoms spręsti.

“Bijau, kad nepanaudosim šiai programai skirtų visų pinigų. Tačiau ją pradėti būtina. Vėliau galima bus pasitaisyti, pasimokyti iš klaidų„, – sakė V. Zaksas.

Seminaro klausytojai su įdomumu klausėsi gydytojos Filomenos Taunytės minčių apie gyvenimą ir jo prasmę. Anot jos, kad žmogus turėtų visavertį gyvenimą, pirmiausia turi įgyti moralines nuostatas. Kalbėdama apie žmogaus sveikatos problemas, medikė pabrėžė, kad jis turi gauti pagalbą greitai ir kokybišką, be visokiausių nukreipimų vaikščioti iš vieno kabineto į kitą.

Daug naudingų patarimų seminare išsakė profesorius J. Ruolia, kalbėdamas apie biologinę krūtų vėžio profilaktiką. Pasak jo, turėtume didelį dėmesį kreipti savo imuninei sistemai stiprinti. Jokių vaistų ar kitų preparatų nereikėtų pirkti iš kišenės. Jų pilna vaistinėse. Profesorius atkreipė dėmesį į antioksidantų, seleno, žalių daržovių, medaus naudą sveikatai. Tačiau pabrėžė, kad nei ženšenis, nei daigintų grūdų sultys netinka onkologiniams ligoniams. Taip pat ir spindulinės terapijos metu jiems nevalia naudoti antioksidantų.

Gydytoja onkologė Vida Petraitienė kalbėjo apie gėrybines ir ikivėžines krūtų ligas ir jų diagnostiką bei gydymą.

Medikė iš Rokiškio R. Uselienė akcentavo, kaip svarbu mokyti mergaites nuo mažų dienų krūtų savityros.

Kiekvienam seminaro dalyviui buvo įteiktas knygelės “Moterų istorijos„ antrasis leidimas. Knygelėje savo išgyvenimais dalijasi vėžiu sirgusios ir jį nugalėjusios moterys.

——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video