SKRYDŽIO SĖKMĖ KALAMA ANT ŽEMĖS

Lauryno Griauzdės tėtis Gintautas – kvalifikuotas instruktorius, egzaminuotojas. Iš jo sūnus Laurynas perėmė visas aviacijos subtilybes.

Laurynas Griauzdė mažai būna ant žemės – jo gyvenimas verda aukštai danguje, kaip ir dera tikram lakūnui. Toks netradicinis gyvenimo būdas Laurynui labai patinka, juk nuo senų senovės žmonės troško skraidyti. Laurynas džiaugėsi, kad jo svajonė išsipildė su kaupu: nuo trejų metų skraidyti pradėjęs vaikinas šiandien yra Kupiškio aeroklubo vadovas ir steigėjas, o pas jį mokytis atvyksta ir kupiškėnai, ir mokiniai iš kitų šalių.

Kupiškio aeroklubas iš aukštai.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Persikėlė iš Panevėžio

Kupiškio aeroklubas gyvuoja dar palyginti neseniai, nuo praėjusių metų, tačiau Laurynas džiaugėsi jo populiarumu. Tai tarptautinė mokykla, turinti kvalifikuotą personalą mokyti žmones skraidyti sklandytuvais ir įvairių kategorijų lėktuvais. Vaikinas šioje mokykloje triūsia kartu su tėčiu Gintautu Griauzde ir kitais profesonaliais lakūnais instruktoriais. Iš tėčio ir išmoko visų aviacijos subtilybių.

Aerodromo lėktuvas „Vilga“ skirtas ne bet kam, o pakelti sklandytuvams į orą. Laurynui jį pilotuoti vieni niekai.

„Galima sakyti, kad užaugau lėktuve. Tėtis į skrydžius mane pasiimdavo visai mažą, vos trejų. Visą vaikystę tuo domėjausi ir iš anksto žinojau, kuo būsiu“, – pasakojo Laurynas. Būdamas 14 metų pašnekovas jau skraidė savarankiškai ir dabar turi didesnę nei 10 metų patirtį.

Šiandien L. Griauzdė ne tik profesionaliai skraido, vadovauja Kupiškio aeroklubui, bet ir moko skraidyti kitus. Lakūnas sutiko papasakoti, kaip kilo mintis įkurti aerodromą, ir ne bet kur, o mažai kam žinomame Rudikų kaime netoli Palėvenėlės.

„Esu kilęs iš Panevėžio, o Rudikai – mano mamos gimtinė. Ta sodyba, kurioje įsikūręs aeroklubas, turi aviacinę istoriją. Ten sovietų laikais buvo paslėpti keletas lėktuvų „Vilga“. Tik pasibaigus suirutei 1991 metais jie laisvai išskrido į Panevėžį“, – kalbėjo vaikinas.

Ten pat įsikūręs ir Lauryno ūkis. Jis verčiasi augalininkyste. Ūkį sudaro 200 hektarų savos ir nuomojamos žemės. 10 hektarų turėjo išbraukti – šioje teritorijoje kyla ir leidžiasi lėktuvai bei sklandytuvai.

Žvilgsnis pro lėktuvo langą.

„Šešerius metus vadovavau Panevėžio aeroklubui. Pagaliau atėjo ta diena, kai visą tą veiklą prisitraukiau prie savo namų. Tiesiog norėjosi, kad viskas būtų kartu“, – priežastį įvardijo Laurynas.

Lakūnas profesionalas sakė, kad persikėlimas iš Panevėžio į atokų Kupiškio rajono kaimą nekėlė didelių keblumų tiek biurokratine, o juo labiau transportavimo prasme. „Likau labai patenkintas Savivaldybės požiūriu. Matyti, kad ten dirbantys žmonės mato didesnę perspektyvą“, – nuomonę išsakė pašnekovas.

Didelio palaikymo Laurynas sulaukė iš kitų Lietuvos aeroklubų. Birželio 30 dieną vyko Lietuvos aviakonstruktorių federacijos narių skrydis aplink Lietuvą, ir visi  šio skrydžio dalyviai apsilankė neseniai įkurtame aeroklube. Tąkart sulaukta svečių iš Utenos, Kauno, Tauragės, Prienų ir kitų Lietuvos miestų. Vėliau, po pietų, susirinko Kupiškio aeroklubo mokiniai. Jie skraidė iki pat saulės laidos.

Ruošiamasi skrydžiui.

Interpretacijos neleistinos

Nebe pirmus metus skraidantis vaikinas teigė, kad aviacija dar labai jauna šaka – jos amžius siekia vos per šimtą metų. L. Griauzdės požiūrį į šią sritį labiausiai pakeitė apsilankymas Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Mes per daug sudieviname aviaciją. Nuo sovietų laikų manyta, kad skraidyti gali tik išrinktieji. Bet tai daryti gali kiekvienas. Jungtinėse Amerikos Valstijose lėktuvas yra paprasčiausia transporto priemonė. Ten tokie dideli atstumai, kad keliauti automobiliu yra laiko gaišimas. Be to, skrydžių kainos nėra aukštos“, – įspūdžius pasakojo lakūnas.

Anot pašnekovo, aviacija žavinga tuo, kad kiekviena situacija yra numatoma. Kiekvienas nesklandumas turi išeitį – yra taisyklės, kurios aiškiai nurodo, ką turi daryti. Laurynas tvirtino, kad per visus skraidymo metus nebuvo pasitaikę ekstremalių situacijų. „Tarp aviatorių ne veltui sklando posakis, kad skrydžio sėkmė kalama ant žemės. Tai reiškia, kad instrukcijos ir taisyklių išmanymas didžiąja dalimi daro įtaką skrydžių saugai. Aišku, būna, kad skrendant sučiaudi variklis. Bet yra aviacijos taisyklės, kurių negalima interpretuoti. Jei jomis vadovausiesi – nelaimės išvengsi“, – tikino vaikinas.

Išvilkimo lyno procedūra, kai pritvirtinus lyną patikrinama, ar jis tinkamai užkabintas.
Dalės Virbickienės nuotraukos

Nors skrydžio pojūtis malonus ir svaiginantis, L. Griauzdė mano, kad aviatorius turi turėti savikontrolę. „Šioje sferoje nėra policijos, bet turi pats save kontroliuoti tiek skraidymo, tiek savos atsakomybės aspektais. Jei kolektyve pasitaiko nederamų atvejų, jie greitai užgesinami“, – atvirai kalbėjo aeroklubo steigėjas.

Į Kupiškio aeroklubą mokytis pilotuoti lėktuvų atvyksta ne tik suaugę, bet ir 15, 16 metų paaugliai. L. Griauzdė pasidžiaugė, kad iš besimokančių jaunuolių tėvų girdi tik gerus atsiliepimus. „Tėvai, kurie patiki mums savo atžalas, dėkoja, kad jie ilgainiui pasikeičia tik į gera. Čia norėčiau įterpti dar vieną aviatorių posakį – išleiskit vaiką į aerodromą, ir jis neturės nei pinigų, nei laiko narkotikams“, – kalbėjo pilotavimo mokytojas.

Jam labiausiai įsiminė neseniai veikusi jaunųjų lakūnų stovykla. „Kad būtumėte matę, kaip jie dirbo, vargo, visi suplūkę buvo, bet labai laimingi“, – šypsojosi L. Griauzdė.