Šiandien, lapkričio 1 dieną – Visi Šventieji, katalikų liturginė šventė. Turiniu siejama su maldos už mirusiuosius diena (Vėlines). Per Visų Šventųjų iškilmę yra pagerbiami visi šventieji – ne tik kanonizuoti ar beatifikuoti, bet ir tie, kurie pasižymėjo šventu, paprastu ir nuolankiu gyvenimu. Visų Šventųjų šventė pradėta švęsti
[caption id="attachment_21852" align="alignnone" width="1006"] Šiandien artimųjų kapus nušvies žvakių šviesa.Autorės nuotraukos[/caption] Nors šiandien minima Visų Šventųjų diena, tačiau nelaukiant lapkričio antrosios – Vėlinių, net ir atokiausios kaimo kapinaitės sužibės žvakučių švieselėmis. Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Šiemet aplankyti artimųjų kapus siūloma santūriai, nesibūriuojant. Ar įsiklausysime į medikų ir valdžios atstovų raginimus
[caption id="attachment_21839" align="alignright" width="300"] Senosiose Kupiškio kapinėse prieš Vėlines ramu ir tvarkinga.Autorės nuotrauka[/caption] Artėja Vėlinės. Prieš jas visada tvarkomi kapai. Pastebimai pastaruoju metu keičiasi kapinių vaizdas. Tautiečiai jau nebelenktyniauja, kuris aukštesnį paminklą ant kapo pastatys. Atsiranda daugiau plokštėmis uždengtų kapaviečių, mažėja apleistų kapų. Gyventojai ne pirmi
[caption id="attachment_16786" align="alignright" width="300"] Pasak Sandros Bukauskienės, populiarios ir pagalvėlės tipo kompozicijos, kai specialus karkasas su siūlu apdengiamas paparčių ar kitais džiovintais lapais. Toks apipavidalinimas nesuyra iki pat pavasario ir neteršia gamtos.Autorės nuotrauka[/caption] Šį savaitgalį lankysime artimųjų kapus. Daugelis tam ruošiamės iš anksto, įsigyjame kapų puošmenų
Visų šventųjų diena ir Vėlinės – dienos, skirtos aplankyti mirusiųjų kapus. Žinoma, kiekvienas pagarbą supranta skirtingai. Vieniems pakanka, kad kapavietė būtų tvarkinga, kitiems norisi prieš giminaičius ar kaimynus pasirodyti. Tačiau dvasininkai mano, kad svarbiausia nepamiršti tikrosios šių dienų prasmės. Skaitykite lapkričio 2 d. „Kupiškėnų mintyse“ Jau tapo
Justas JASĖNAS Su paskutiniais gelsvais rausvais klevų lapais, su vaiskiausiomis rudenio spalvomis, pirmosiomis šalnomis, su gervių virtinių klykaujančiu atsisveikinimu „iki“ dar labai nesinori sutikti. Lyg kokia praraja, lyg giliausia duobė kažkur po širdimi veriasi tuštuma ir begalinis ilgesys tų, kurie jau buvo, savo nukeliavo, savo nugyveno,
Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti artimųjų kapų. Šiuo metu žaliųjų atliekų labai padaugėja – tai ir sugrėbti lapai, šakos, surinktos nuvytusios gėlės. Jos neretai atsiduria bendruose konteineriuose. Dar neatsisakoma tradicijos kapus išpuošti daugybe dirbtinių gėlių, nukloti žvakėmis, kurios po kelių savaičių virsta atliekomis. Jurga BANIONIENĖ Tvarko iš
