Apie grįžimą į tėvynę svarstantys ar tai padarę lietuviai mieliau renkasi regionus, o gyventi didmiesčiuose linkę tik apie 23 proc. žmonių. Reaguojant į Užimtumo tarnybos užsakymu atlikto nuomonės tyrimo tendencijas buvo sukurtas interaktyvus Lietuvos regionų žemėlapis. Čia pateikiami daugiau nei 50 skirtingų rodiklių duomenys: iš darbo,
Kupiškėnai atkreipė dėmesį, kad pastato Vytauto gatvėje, kur įsikūręs Užimtumo tarnybos Kupiškio skyrius, stogas įdomiai iš naujo dengiamas. Žmonės teigė, kad perdengiant stogo dangą, nenuimama senoji jo danga, panaši į asbestcemenčio šiferio, o dengiama ant jos. Jie svarstė, kad negerai taip, jei senoji danga yra
Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas mūsų šalyje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį. Pagrindinis skirtumas – Lietuvoje daugiau dirba tokio amžiaus moterys, o ES – vyrai. Vyresnių gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai siekė
Pastabūs kupiškėnai pro akis nepraleido, kad visą savaitę aplink Užimtumo tarnybos pastatą zuja darbininkai. Skaitytojai teiraujasi, kas čia vyksta. Kristina VALYTĖ „Vieną dieną pro langus iškraustė baldus, kitą – senas lentas, o trečią dieną per vamzdį metė plytas į lauką. Tikriausiai kažką griauna. Kas čia bus?“ –
Produktyvumo ir darbuotojų pasitenkinimo siekis kelia vis daugiau diskusijų dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse ar organizacijose. Prieš beveik šimtą metų Henry Fordas įžvelgė naudą, sutrumpindamas savo darbuotojams darbo savaitę nuo 48 iki 40 valandų, tačiau tik 8 proc. mūsų šalies darbdavių šiuo metu pritartų
Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovai apsilankė Užimtumo tarnyba Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Kupiškio skyriuje. Šio skyriaus vedėjos Jurgitos Einorytės kvietimu susitikimas vyko su įstaigos klientais, besiruošiančiais darbo rinkai – slaugančiaisiais šeimos narius, tėvais, auginančiais vaikus. Susitikimą su ligonių kasos atstove Sigita Paulauskiene (dešinėje) aptarė Užimtumo tarnybos
Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to,
Nuo liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pokyčiai, kuriais siekiama užimtumą padidinti iki 80 proc. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad pakeitimai yra ilgai laukti, jais bus siekiama padėti ilgai darbo rinkoje nedalyvaujantiems asmenims įveikti priklausomybes ir kitas kliūtis, rasti darbą. „Liepos 1 d.
Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, – tai padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai, kuriais siekiama kuo greičiau padėti darbo ieškantiems žmonėms ir jį siūlantiems darbdaviams surasti vieniems kitus, įsigalios nuo liepos 1 d. „Pokyčiai ir
Vis daugiau į Lietuvą nuo karo bėgančių ukrainiečių įsidarbina šalies įmonėse ar įstaigose. Deja, ne visų noras dirbti taip greitai išsipildo. Dar ne visi darbdaviai pasirengę savo įmonėse įdarbinti ukrainiečius. Vis dėlto dalis ukrainiečių, atvykusių į Kupiškį, jau pradėjo dirbti. Jurga BANIONIENĖ Užimtumo tarnybos atstovė Inga Vegytė
Dvejus metus trunkanti pandemija gerokai pakoregavo darbo rinkos poreikius. Nelieka profesijų, kurios kadaise buvo paklausios, o šių įgūdžių turintiems žmonėms kyla iššūkių darbo rinkoje. Tai rodo Užimtumo tarnybos ilgametė darbo rinkos analizė. „Kai kurios profesijos nyksta greičiau, nei buvo prognozuota. Pirmas požymis – mažėjanti kai kurių
Lietuvoje įsikuriant vis daugiau karo pabėgėlių, aktualus jų įdarbinimo klausimas. Didžioji dauguma žmonių norėtų dirbti, sutinka atlikti ir kvalifikacijos neatitinkantį darbą. Kupiškio užimtumo tarnyboje kol kas registruota viena karo pabėgėlė iš Ukrainos. Jurga BANIONIENĖ „Šiuo metu Kupiškio klientų aptarnavimo skyriuje registruota viena karo pabėgėlė ukrainietė, baigusi farmaciją,
Darbo netekusios moterys Lietuvos darbo rinkoje patiria daugiau sunkumų – jos lėčiau įsidarbina ir dažniau pradeda dirbti pagal terminuotas darbo sutartis. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad po nedarbo laikotarpio į darbo rinką laikinai sugrįžta vidutiniškai kas septinta moteris ir kas dešimtas vyras. Didesnė terminuotai įsidarbinančių moterų
Nuo šio pirmadienio prasideda paraiškų dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo atranka, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbdaviai gali pateikti paraiškas iki kovo 22 d. įskaitytinai. Nuo šiol jos bus priimamos tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama. Konkursui pateiktų
Verslininkai skundžiasi, kad gerų darbuotojų sunku rasti, o darbo ieškantys žmonės piktinasi, kad darbdaviai siūlo per menkas algas. Po Kupiškio rajoną pasidairius galima darbo pasiūlymų rasti, tik didelio pasirinkimo nėra. Tiesa, specialistai siūlo ir kitą alternatyvą – išmėginti laimę ir pabandyti įsidarbinti trokštamoje darbovietėje nelaukiant,
[caption id="attachment_16852" align="alignright" width="300"] Užimtumo tarnyboje apsilankantys darbo ieškantys žmonės turėtų atidžiau perskaityti ir viešai skelbiamą jiems aktualią informaciją.Vilės Leščinskienės nuotrauka[/caption] Kodėl vieni žmonės lengvai randa darbą, o kiti metų metus mina Užimtumo tarnybos slenkstį? Ar žmogus visuomet toje įstaigoje sulaukia naudingų patarimų? Ar žino, kada
