Produktyvumo ir darbuotojų pasitenkinimo siekis kelia vis daugiau diskusijų dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse ar organizacijose.
Prieš beveik šimtą metų Henry Fordas įžvelgė naudą, sutrumpindamas savo darbuotojams darbo savaitę nuo 48 iki 40 valandų, tačiau tik 8 proc. mūsų šalies darbdavių šiuo metu pritartų tokioms permainoms, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa.
„Diskusijas dėl 4 darbo dienų savaitės skatina ne tik technologinė pažanga. Po Covid-19 pandemijos suvaržymų dauguma žmonių permąstė asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyros svarbą, karjeros kelią ir įsipareigojimo darbdaviui vietą savo gyvenime. Visgi tokia naujovė darbdaviams kol kas neatrodo patraukli“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Apklausoje daugiau nei pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Čia trumpesnei darbo savaitei nepritartų du trečdaliai darbdavių.
Trumpesnei darbo savaitei nepritariantys darbdaviai įžvelgia daugiau tokio darbo organizavimo trūkumų nei privalumų. Didesnė jų dalis mano, kad sutrumpinus darbo savaitę būtų sunkiau organizuoti darbą (teiginiui pritaria 60 proc. darbdavių), o 4 darbo dienų savaitė nėra tinkama jų veiklai (77 proc.).
Tokie darbdaviai nepritaria, kad trumpesnė savaitė sąlygotų didesnį produktyvumą ar padėtų sumažinti veiklos išlaidas (su tokiomis galimomis trumpesnės darbo savaitės naudomis nesutinka kas antras darbdavys).
I. Balnanosienė atkreipė dėmesį, kad pasaulyje šių permainų tema įžengė į aktyvių eksperimentų stadiją: „4 dienų savaitė Jungtinėje Karalystėje“ – iki šiol geriausiai žinoma iniciatyva, po kurios 86 proc. darbdavių svarstė apie galimybę pritaikyti šį modelį praktikoje. Lietuvoje kol kas kalbame apie pavienius eksperimentus, bet stebime aktyvėjančių diskusijų stadiją.“
Elektros, dujų ir garo tiekimo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonių bei viešojo valdymo įstaigos pritartų arba iš dalies pritartų 4 dienų darbo savaitės įteisinimui. Taip teigė beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklausos respondentų.
Tokie darbdaviai mano, kad sutrumpinus darbo savaitę didėtų darbuotojų pasitenkinimas darbu (tokiam teiginiui pritaria 75 proc. darbdavių), didėtų darbuotojų produktyvumas (60 proc.), būtų lengviau į įmonę ar įstaigą pritraukti talentus (51 proc.).
Daugiausiai darbdavių manančių, kad trumpesnė darbo savaitė padėtų lengviau pritraukti talentų – finansinės ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo, viešojo valdymo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose. Visgi beveik pusė (48 proc.) sutinka, kad toks darbo organizavimo būdas tiktų ir patiktų ne kiekvienam darbuotojui. Trečdalis (29 proc.) mano, kad galėtų kilti sunkumų dėl darbo organizavimo.
Kasmetinis darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Jo metu apklausta 2,5 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų.
Užimtumo tarnybos inf.