Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau ketvirtadienį vyksiančiame aukšto lygio tarptautiniame susitikime bus aiškiai ir garsiai pasakyta, kad atominė energija – kurios šalininkai dabar pabrėžia, kad ji yra svarbus kovos su klimato kaita veiksnys – grįžta. Jau praėjo tie laikai, kai Berlyno antibranduolinė
Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines ir į naujus karo metus žengia nusilpusi, nes stinga Vakarų pagalbos, o Rusija yra padrąsinta naujų laimėjimų. Kai 2022 m. vasario 24 d. auštant Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, daugelis tikėjosi greitos Maskvos pergalės,
ES vykdomoji valdžia trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti formalias derybas su Ukraina ir Moldova dėl jų narystės, taip pat suteikti valstybės kandidatės statusą Gruzijai. Šiuo pranešimu buvo parodyta didelė parama Kyjivui, kuris narystės siekia besipriešindamas Rusijos invazijai. Visų 27 ES narių vadovams dar teks pasirašyti atitinkamus nutarimus
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė dėl tolesnio sankcijų Rusijai paketo, įskaitant papildomus prekybos apribojimus, po konsultacijų sakė diplomatai. Naujausias sankcijų etapas numato papildomus prekybos apribojimus, penktadienio vakarą Briuselyje paskelbė ES pirmininkaujanti Švedija. Pasak lenkų diplomato, Varšuva sutiko su sąlyga, kad ateityje sintetinio kaučiuko importas į
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį, artėjant pirmosioms karo metinėms, paskelbė 10-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl invazijos į Ukrainą. „Jau beveik metus Rusijos agresijos karas sėja mirtį ir destrukciją“, – sakė U. von der Leyen vaizdo pranešime. „Kaltininkė turi už tai sumokėti“, – pridūrė
