2024/04/18

 

RUSIJOS KARAS PRIEŠ UKRAINĄ ŽENGIA Į TREČIUS METUS

EPA-ELTA nuotrauka

Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines ir į naujus karo metus žengia nusilpusi, nes stinga Vakarų pagalbos, o Rusija yra padrąsinta naujų laimėjimų.

Kai 2022 m. vasario 24 d. auštant Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, daugelis tikėjosi greitos Maskvos pergalės, bet Ukraina stojo priešintis ir privertė Rusijos karius žeminančiai atsitraukti.

Visgi Ukraina patyrė nesėkmių, nes žlugo jos 2023 m. kontrpuolimas. Rusijos kariuomenė dėl klestinčios karo gamybos užėmė stiprią poziciją, o Ukrainos kariams trūksta žmogiškųjų išteklių, be to, senka Vakarų tiekiama amunicija, skirta artilerijai bei oro gynybos sistemoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad sprendimams dėl ginklų tiekimo turi būti teikiama „pirmenybė“.

Per šeštadienį minimas metines bus rengiami Vakarų lyderių vizitai, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen, tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus, nes JAV Kongresas blokuoja gyvybiškai svarbų 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą. Parama stringa tuo pat metu, kai vėluoja žadėti Europos pristatymai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pakartojo Respublikonų partijos įstatymų leidėjams adresuotą raginimą atblokuoti papildomą finansavimą ir perspėjo, kad „istorija laukia“, o „negebėjimas paremti Ukrainos šią kritiškai svarbią akimirką nebus pamirštas“.

„Karas yra mūsų gyvenimas“

Rusija smarkiai puola rytuose, o sunaikintas Marjinkos miestas netoli Donecko yra naujausias „karštasis taškas“, kai prieš tai vasario 17 d. rusai užėmė Avdijivką.

Ukrainos ekonomiką taip pat paveikė Lenkijos ūkininkų vykdoma sienos blokada, kuri, kaip teigia Kyjivas, kelia grėsmę eksportui ir trikdo ginklų tiekimą.

Atmosfera Kyjive yra niūri, bet vis dar kovinga, nes žmonės sako, kad jie priprato prie karo sąlygų.

„Ukrainos moterims tai yra širdies skausmas – dėl mūsų vyrų, vaikų, tėvų, – Kyjive teigė dietologė Olga Byrko. – Labai norėčiau, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi.“

„Taip, žinoma, mes išmokome su tuo gyventi… dabar karas yra mūsų gyvenimas“, – tikino 38-erių verslininkas Jurijus Pasičnykas.

„Manau, kad mums reikia turėti daugiau ginklų, jog galėtume išvaryti šią piktąją dvasią iš mūsų žemių ir pradėti atstatyti mūsų Ukrainą“, – kalbėjo 51-erių Kostiantinas Gofmanas.

Naujausi Pasaulio Banko, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir Ukrainos vyriausybės skaičiavimai rodo, kad Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių, jog būtų galima atstatyti per Rusijos invaziją sunaikintus miestus ir miestelius.

Ukraina skaičiuoja, kad žuvo apie 50 000 civilių.

„Baigiasi sviediniai“

Nė viena pusė nėra pateikusi duomenų apie žuvusius ir sužeistus karius, tačiau tiek Rusija, tiek Ukraina tvirtina, kad sukėlė didelių nuostolių.

2023 m. rugpjūtį leidinys „The New York Times“ citavo JAV pareigūnus, kurie nurodė, kad Ukrainos kariniai praradimai siekia 70 000 žuvusiųjų 100 000–120 000 sužeistųjų.

Gruodį nutekinta JAV žvalgybos informacija parodė, kad žuvo ar buvo sužeista 315 000 Rusijos karių.

Rytiniame fronte tvyro prasta nuotaika, nes žmonių skaičiumi ir ginklų kiekiu nusileidžiantys Ukrainos kariai užleidžia teritorijas Rusijos pajėgoms.

„Baigiasi mūsų sviediniai, o rusai vis eina. Daugybė mūsų kolegų buvo sužeisti ar dar blogiau. Viskas tik blogėja“, – netoli Bachmuto sakė vienas karys, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Maskva smarkiai išplėtė ginklų gamybą ir gavo dronų iš Irano. Kyjivas teigia patvirtinęs, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas.

V. Zelenskis gruodį pranešė, kad kariuomenė nori pašaukti dar iki 500 000 karių. Įstatymo projektas, numatantis išplėsti mobilizaciją, visuomenėje sukėlė baimę.

Dėl karo Rusija tapo dar labiau izoliuota nuo Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų.

Tačiau V. Putinas numojo ranka į padarinius ir ėmėsi girti karius kaip „tikrus nacionalinius didvyrius“.

Jis pasinaudojo karu, kad galėtų paskatinti patriotizmą ir vykdyti dar griežtesnį susidorojimą su opozicija. Dėl to tik nedaugelis drįsta išreikšti nepritarimą karui.

Kalėjime mirus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, šalyje nebeliko didžiausio V. Putino priešo. Manoma, kad per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus Rusijos prezidentas pratęs savo valdymą.

Maskvos gatvėse daugelis žmonių naujienų agentūrai AFP sakė, kad palaiko Ukrainoje kovojančius karius.

„Didžiuojuosi mūsų vyrais, – tvirtino 27-erių Nadežda. – Žinoma, dėl jų nerimauju, bet malonus jausmas, kad jiems puikiai sekasi, jie ten kovoja už mūsų šalį.“

Vienas iš nedaugelio alternatyvią nuomonę išreiškusių žmonių buvo padavėju dirbantis dramos mokytojas Konstantinas, kuris sakė: „Prieštarauju bet kokiam karui. Praėjo dveji metai ir mane erzina, kad žmonės negali pasikalbėti ir vis dar kariauja.“

Lina Linkevičiūtė (AFP)

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video