Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti neatidėliotiną karinę paramą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė pagalbą. „Tai momentas Europai, ir mes esame pasirengę žengti žingsnį“, – Briuselyje paskelbė U. von der Leyen.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį perspėjo, kad „turime skubiai perginkluoti Europą“. Kaip pranešama, ji apie tai prakalbo žemyno lyderiams Londone susirinkus į krizines derybas dėl Ukrainos. U. von der Leyen nurodė, kad ketvirtadienį vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime pristatys „išsamų planą“,
Vokietijoje penktadienį prasideda 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truks iki sekmadienio. Į jį laukiama atvykstant apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių. Konferencijos moto – „Taika per dialogą“. Viešbutyje „Bayerischer Hof“ vyksiančią konferenciją pradės
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Baltijos šalys rodo pavyzdį Europai savo energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje ir rimtu požiūriu į savo šalies saugumą. Ji pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir investuoti į gynybos
Ankstyvą sekmadienio rytą Baltijos jūroje buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeninis optinis kabelis, naujienų agentūrai LETA pranešė centras. LVRTC duomenų perdavimo stebėjimo sistema užfiksavo duomenų perdavimo sutrikimus Ventspilio-Gotlando atkarpoje. Centras toliau teikia paslaugas kitais duomenų perdavimo maršrutais. Šiuo metu galimi duomenų perdavimo
Trečiadienį po diskusijų europarlamentarai patvirtino naujos Europos Komisijos (EK) sudėtį. Šiame kabinete dirbs ir Lietuvos deleguotas Andrius Kubilius, kuris taps pirmuoju Gynybos ir kosmoso komisaru. Už naująjį EK kabinetą balsavo 370 europarlamentarai, prieš pasisakė 282, o balsuojant susilaikė 36 politikai. Naujai komisijos sudėčiai antrą kadenciją iš
Trečiadienį Europos Parlamentui patvirtinus naująją Europos Komisiją, kuri galės pradėti darbą nuo gruodžio 1-osios, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai įvertino Komisijos sudėtį ir pristatytą jos programą. Už Komisijos patvirtinimą balsavo 370 europarlamentarų, prieš – 282, o susilaikė 36. Europos Parlamento biuras Lietuvoje pateikia europarlamentarų pozicijas šiuo klausimu. Vytenis
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui paskyrė Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso (angl. defence and space) eurokomisaro portfelį. „Jis dirbs vystant Europos gynybos sąjungą ir auginant mūsų gynybos pramonės pajėgumus“, – antradienį Europos Parlamente (EP) pristatydama A. Kubiliaus portfelį
401 europarlamentarui balsavus už, Ursula von der Leyen liepos 18 d. perrinkta Europos Komisijos pirmininke naujai penkerių metų kadencijai. Slaptu balsavimu U. von der Leyen kandidatūrai pritarė 401 EP narys, 284 nepritarė, o 15 susilaikė (išrinkimui buvo būtina užsitikrinti 360 balsų daugumą). Tai bus antroji U.
Sekmadienis – paskutinė Europos Parlamento rinkimų diena. Per keturias dienas juose gali dalyvauti iš viso iki 360 mln. žmonių iš 27 ES šalių. Balsavimas vyksta nuo ketvirtadienio, o procedūrą pradėjo Nyderlandai. Penktadienį į rinkimus įsijungė Airija, o čekai balsavo dvi dienas. Šeštadienis buvo balsavimo diena Latvijoje, Maltoje
Sekmadienį Bulgarija ir Rumunija prisijungė prie Šengeno erdvės, po 13 metų laukimo šioms šalims atvertos kelionės oru ir jūra be patikrinimų pasienyje. Vis dėlto Austrijos veto reiškia, kad naujasis statusas netaikomas sausumos maršrutams. Viena susirūpinusi dėl galimo prieglobsčio prašytojų antplūdžio. Nepaisant tik dalinės narystės, priėmimas į Šengeną
Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau ketvirtadienį vyksiančiame aukšto lygio tarptautiniame susitikime bus aiškiai ir garsiai pasakyta, kad atominė energija – kurios šalininkai dabar pabrėžia, kad ji yra svarbus kovos su klimato kaita veiksnys – grįžta. Jau praėjo tie laikai, kai Berlyno antibranduolinė
Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines ir į naujus karo metus žengia nusilpusi, nes stinga Vakarų pagalbos, o Rusija yra padrąsinta naujų laimėjimų. Kai 2022 m. vasario 24 d. auštant Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, daugelis tikėjosi greitos Maskvos pergalės,
ES vykdomoji valdžia trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti formalias derybas su Ukraina ir Moldova dėl jų narystės, taip pat suteikti valstybės kandidatės statusą Gruzijai. Šiuo pranešimu buvo parodyta didelė parama Kyjivui, kuris narystės siekia besipriešindamas Rusijos invazijai. Visų 27 ES narių vadovams dar teks pasirašyti atitinkamus nutarimus
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė dėl tolesnio sankcijų Rusijai paketo, įskaitant papildomus prekybos apribojimus, po konsultacijų sakė diplomatai. Naujausias sankcijų etapas numato papildomus prekybos apribojimus, penktadienio vakarą Briuselyje paskelbė ES pirmininkaujanti Švedija. Pasak lenkų diplomato, Varšuva sutiko su sąlyga, kad ateityje sintetinio kaučiuko importas į
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį, artėjant pirmosioms karo metinėms, paskelbė 10-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl invazijos į Ukrainą. „Jau beveik metus Rusijos agresijos karas sėja mirtį ir destrukciją“, – sakė U. von der Leyen vaizdo pranešime. „Kaltininkė turi už tai sumokėti“, – pridūrė
