Velykų stalas dažnai neįsivaizduojamas be gausos patiekalų, tačiau vaistininkai ragina į šventes pažvelgti atsakingiau. Virti kiaušiniai, mišrainės, mėsos patiekalai ar įvairios užtepėlės po švenčių dažnai dar lieka šaldytuve. Vis dėlto net ir tvarkingai atrodantis maistas po kelių dienų gali būti jau nesaugus vartoti, todėl verta
Nors pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas į naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivius, kurie dėl Irano karo negali laisvai plaukti Hormūzo sąsiauriu, per jį keliauja ir trąšos, padedančios išmaitinti pasaulį, o Persijos įlankos valstybės juo importuoja itin reikalingus maisto produktus. Todėl, pasak vokiečių naujienų
Daugeliui pažįstamas jausmas, kai vos papietavus, norisi ne grįžti atgal į darbus, bet prigulti. Nors maistas turėtų suteikti energijos, neretai nutinka priešingai – pavalgius apima mieguistumas ir vangumas. Ar tai normalu, ar vis dėlto ženklas, kad reikia koreguoti savo mitybos įpročius? „Po valgio jaučiamas mieguistumas –
Kiekvieną gruodį maistas tampa kur kas daugiau nei kasdieniu poreikiu – jis įgyja tradicijų, prisiminimų ir bendrystės prasmę. Šventinis stalas suburia žmones, pažadina emocijas ir sugrąžina pažįstamus skonius, lydėjusius ne vieną kartą. Tačiau kartu kyla klausimas: ar šiuolaikiniame ritme dar gebame valgyti sąmoningai ir su
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Apie diena iš dienos kylančias maisto kainas nėra ką ir kalbėti. Tie, kurie jas akylai seka, galėtų tiksliai pasakyti, kiek kas brango. Geriau nežinoti. Betgi neišvengiamai valgyti reikia. Kils kainos ar ne, vis tiek būsi priverstas pirkti. Tokios naujovės, kuri atsirado visai neseniai, Lietuvoje
Jeigu mintyse svajojate apie tai, kaip jums tiesiai į darbą arba į namus pietų metu kas nors atneša lauknešėlį su šviežiai pagamintais patiekalais, nemanykite, jog tokia svajonė negali būti įgyvendinta. Maisto paslaugos praverčia tada, kai nėra laiko pačiam gamintis valgį, arba kai reikia pamaitinti didelį
Europos Sąjungos (ES) gyventojų išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams mažėja, praneša Eurostatas. Anot duomenų, 2021 m., palyginti su 2020 m., atitinkamos išlaidos sumenko 0,5 proc. ir sudarė 14,3 proc. bendrų namų ūkio išlaidų. Eurostato teigimu, 2021-aisiais maistui ir nealkoholiniams gėrimams daugiausiai išlaidavo rumunai (24,8 proc.), lietuviai
er metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas –
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako neatmetantis idėjos Lietuvoje įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tam tikroms maisto produktų grupėms. Pasak jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri dar nėra įvedusi tokios lengvatos. Vis tik ekonomistas pabrėžia, kad apie PVM lengvatą maistui
Nepasiturinčius šalies gyventojus nuo pirmadienio pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais. Tokia parama šiemet bus dalijama dar penkis kartus – balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais asmenys sulauks ir paramos higienos priemonėmis. „Šis laikotarpis nėra
Lenkijai nuo vasario pradžios įvedus nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, skirtumai tarp kai prekių grupių kainų skaičiuojami dešimtimis procentų. Lietuviški prekybos tinklai tikina, kad tokia politika turės įtakos ir Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai, nors lietuvių apsipirkinėjimas Lenkijoje nėra naujas reiškinys. Taip pat
Kylančios kainos – viena didžiausių šio meto aktualijų. Su nerimu gyventojai laukia sausio sąskaitų už šildymą, susirūpinę seka kuro kainų pokyčius. Įsigyjant būtiniausias prekes, paslaugas vis plačiau reikia praverti piniginę. Artimiausių mėnesių tendencijos irgi nieko gero nežada. Bendras kainų kilimas, arba kitaip sakant infliacija, niekur
[caption id="attachment_17307" align="alignright" width="245"] Natalja Cheifec pasakoja apie patiekalų reikšmę.Dovilės Rūkaitės nuotraukos[/caption] Daugelį metų Etnografijos muziejui vykdant tęstinius Kupiškio krašto žydų bendruomenės tyrinėjimus, čia dirbančiai istorikei Aušrai Jonušytei kilo mintis ne tik kaupti istorijos duomenis, bet ir surinkti išlikusius, nors ir patobulintus, žydų valgių receptus. Juos
Ateinančią savaitę skurdžiausiai gyvenančius asmenis pasieks paskutiniai šių metų maisto paketai. Čia bus ir maisto produktų, ir higienos priemonių. Karantinas koreguoja įprastą jų dalijimą, šį kartą visi paketai bus supakuoti atskirai kiekvienam žmogui, o dėl saugumo produktus „Carito“ savanoriai Kupiškyje dalys lauke, prie neseniai šalia
[caption id="attachment_16986" align="alignright" width="300"] Jurgitos Žiukaitės nuotrauka[/caption] Senolių išmintis sakydavo, kad išmesti maistą – nuodėmė. Deja, mes, lietuviai, pasak statistikos, patenkame į tikrų maisto švaistūnų gretas. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje namų ūkiuose kasmet susidaro beveik šešiasdešimt kilogramų maisto atliekų vienam gyventojui. Kuo kenksmingas maisto švaistymas, kaip sumažinti išmetamo
Skaniai pavalgyti – didelis malonumas. Dažnai taip nutinka, kad gardžių patiekalų suvalgome daugiau, negu skrandis pajėgus suvirškinti, ir jaučiame persivalgymo simptomus – sunkumą skrandyje, pilvo pūtimą ar net pykinimą. Persivalgymas pavojingas ne tik dėl to, kad auga kilogramai, atsiranda skrandžio ir kitų vidaus organų ligų. Dažnas
