2024/06/19

HomePosts Tagged "Kupkėmis"

Kupkėmis

Gimtoji tarmė – dvasinės žmogaus kultūros dalis, kurią svarbu išsaugoti. „Man kupiškėnų tarmė – pati gražiausia. Didžiuojuosi, kad ją moku“, – sako kupiškėnų tarmės žinovė, jos puoselėtoja Eglė Raišienė. Gydytoja psichiatrė, kilusi iš Kupiškio krašto, šiandien gyvena Rokiškyje, bet gimtosiose vietose yra dažna viešnia. Puoselėja senelio

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Šį sekmadienį, vasario 4 dieną, 16.45 val., per Lietuvos televizijos (LRT) kanalą transliuojamoje muzikinėje laidoje „Duokim garo“, kuri skatina tautines, kultūrines tradicijas, pasirodys Kupiškio rajono meno mėgėjų kolektyvai „Kupkėmis“, „Jaunimo Ramuva“, „Versmė“, „Kupiškio krošto muzikontai“, „Duo“, „Cantus Vita“, „Susiedai“ ir kiti. Jie laidai „Duokim

Spalio 23-oji kupiškėnams buvo ypatinga. Tą dieną Kupiškio viešosios bibliotekos konferencijų salėje pristatytas kultūros ir istorijos almanacho „Kupiškis. 2022“ dvidešimtas, jubiliejinis, numeris. Dalyvavo šio almanacho sudarytojas ir leidėjas Vidmantas Jankauskas, kalbos redaktorė Danguolė Gudienė ir didelis būrys publikacijų autorių. Koncertavo Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“. Banguolė

Ketvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iš kartos į kartą perduodamų tradicijų sąrašą šiemet papildė ir sostinės studentijos šventė. „Šiemet Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė net devynios tradicijos, susiformavusios skirtingu

Kupiškio kultūros centro folkloristė Daiva Palionienė ir ansamblio „Kupkėmis“ narė Neringa Vaitiekaitienė vasario 19 dieną dalyvavo lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalyje-konkurse „Grįžulai“. Čia kupiškėnės puikiai pasirodė ir tapo laureatėmis – suaugusiųjų amžiaus grupėje pelnė trečią vietą. Jurga BANIONIENĖ Kupiškėnės Daiva Palionienė ir Neringa Vaitiekaitienė lietuvių dainuojamojo folkloro

[caption id="attachment_15092" align="alignleft" width="1288"] Agluonos mažoji bazilika ir erdvi sakralinė aikštė. Kupiškėnų pulkas prie šventovės.[/caption] „Svetur apsilankius“ Kelionė – bene talpiausias ir tiksliausias žodis nusakyti žmogaus gyvenimui. Tikrovėje ir sapnuose keliaujame nuo pirmų savo gyvenimo dienų iki brandžių, per laiką, per vietas, pro kitus žmones, per susitikimus

Sausio 25 dieną Kupiškio kultūros centre surengtos 2020–2021 m. kalendoriaus „Sėlių apranga“ sutiktuvės. Ta proga į šventę sukviesti leidinio turinio kūrimo procese dalyvavę žmonės, o viena jų, daktarė archeologė Daiva Steponavičienė, pristatė I–IV a. rekonstruotus ikigentinės bendruomenės moterų drabužius ir atkurtus papildytos kolekcijos IX–XIII a.

Kuo gi garsus mūsų kraštas? Tarme, išskirtine visame Aukštaitijos regione, sutartinėmis, o labiausiai – kupiškėnų vestuvėmis. Ši nematerialaus kultūros paveldo vertybė žinoma ne tik pas mus, bet ir užsienyje, o etnografinis vaidinimas „Vesėlios anoj šaly“ šiemet švenčia sukūrimo 20-metį. Vilė LEŠČINSKIENĖ Tradicijų tęstinumas Kupiškėniškų vestuvių papročių ištakos siekia

Pasirodė 2019 m. kalendorius, kurį puošia 12 sėlių genties kostiumais apsirengusių kupiškėnų. Šiuos kostiumus atkūrė archeologė Daiva Steponavičienė, visiems pažįstama kaip postfolkloro atlikėja Rugiaveidė. Artėjant Kalėdoms išleistas 2019 m. kalendorius, kuriame – 12 rekonstruotų vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XIII a.) sėlių kostiumų vaizdų ir jų detalių aprašymai.VšĮ „Vita

Penktadienį, kovo 9 dieną, Vilniaus rotušėje surengtos pirmų, 2017 metais patvirtintų, šalies nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iškilmės. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Čia pristatyta dešimt į šį sąvadą įrašytų vertybių ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Vienas iš sertifikatų atiteko ir etnografinio ansamblio „Kupkėmis“

Kupiškį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsino senoviniai šio krašto vestuvių papročiai. Juos puoselėjo net trys kupiškėnų kartos. Jau rašėme apie sklandančią idėją siekti, kad šis nematerialaus kupiškėnų kultūros paveldo reiškinys būtų įtrauktas į UNESCO globojamų pasaulio nematerialaus paveldo objektų sąrašą. Šis sumanymas juda į